Šį pažadą D.Trumpas pakartojo ir po rinkimų, kalbėdamas su JAV televizija CBS. Tiesa, pasak jo, dalis tokios sienos „galėtų būti tiesiog tvora“. Kaip galėtų atrodyti tokia siena ir kiek ji kainuotų?
Kokio ilgio yra JAV ir Meksikos pasienis?
JAV ir Meksikos pasienis yra maždaug 3200 km ilgio. Jis tęsiasi per labai gamtiniu požiūriu įvairias vietoves: tiek per tuščias ir dulkėtas dykumas, tiek per didelius miestus. Be to, dalis sienos eina Rio Grandės upe.
Tai yra dažniausiai kertama siena pasaulyje: per metus ją legaliai kerta apie 350 milijonų žmonių. Legaliai sieną kirsti galima 48 vietose.
Maždaug 1000 km pasienio ruožo tarp JAV ir Meksikos jau yra atitverta sienomis, tvoromis, betono plokštėmis ir kitokiomis konstrukcijomis. Tačiau šie atitvėrimai nėra tarpusavyje sujungti.
D.Trumpas yra sakęs, kad jo siena tęsis apie 1600 km, o siena bus neaptvertos tik tos pasienio atkarpos, kuriose JAV ir Meksiką skiria gamtinės kliūtys.
Kaip atrodys siena, kurią statys D.Trumpas?
Tiksliai atsakyti į šį klausimą sunku. Prieš rinkimus D.Trumpas pabrėžė, kad statys būtent sieną, o ne paprastą tvorą. „Siena yra geriau negu tvora, ji daug galingesnė. Ji saugesnė. Ji aukštesnė“, – sakė jis.
Tačiau po rinkimų D.Trumpo žodžiai pasikeitė – dabar jis jau teigia, kad dalis sienos gali būti ir tiesiog tvora.
Vis dėlto darant prielaidą, kad didžioji D.Trumpo planuojamo statinio dalis yra siena, ji tikriausiai būtų statoma iš betono. Inžinierius iš Niujorko Ali Rhuzhkanas straipsnyje žurnalui „National Memo“ teigė, kad 3000 km ilgio sienai – jei ji tęstusi palei visą JAV ir Meksikos pasienį – reikėtų maždaug 9 milijonų 600 tūkstančių kubinių metrų betono.
Tai tris kartus daugiau betono, negu buvo sunaudota statant Hooverio užtvanką – vieną didžiausių pasaulio užtvankų.
Šie skaičiai buvo paremti skaičiavimu, kad sienos aukštis būtų maždaug pusantro metro po žeme ir 6 metrai virš žemės. Tačiau pats D.Trumpas yra sakęs, kad siena turėtų būti dar aukštesnė: jo minimi skaičiai nuolat keitėsi, tačiau svyravo nuo 30 pėdų (apie 9 metrus) iki 55 pėdų (apie 17 metrų). Net jei siena išties tęsis „tik“ apie 1600 km, kaip žada D.Trumpas, jai reikės įspūdingo kiekio betono.
Betonas greičiausiai būtų gaminamas netoliese esančiose gamyklose, o tada transportuojamas į sienos statybos vietas. Tiek gamybos procesas, tiek atlyginimų mokėjimas visiems jame dalyvaujantiems darbininkams atsieitų išties nepigiai.
Kiek kainuos D.Trumpo siena?
„Aš pastatyčiau didžiulę sieną, niekas nestato sienų geriau negu aš, patikėkite. Aš jas statau labai nebrangiai“, – yra sakęs D.Trumpas. Jo teigimu, bendra sienos kaina turėtų siekti 10–12 milijardų dolerių. Tačiau inžinieriai mano, kad tokios sumos pinigų tikrai neužtektų.
Dabar pasienyje egzistuojančių sienų, tvorų ir kitokių atitvėrimų, atskiriančių JAV ir Meksiką, ilgis, kaip jau minėta, siekia apie 1000 km. Visų jų kartu statybos kaina siekė maždaug 7 milijardus dolerių. Vis dėlto, priešingai negu sakė D.Trumpas, jau esančias pasienio konstrukcijas sunku būtų apibūdinti kaip neįveikiamas, aukštas, galingas ar gražias.
Esama ir kitų priežasčių, dėl ko sienos statybos kaina, tikėtina, išaugtų – siena turėtų tęstis ir per nuošalius, kalvotus regionus, kur statyti ją būtų daug sunkiau ir tai kainuotų brangiau.
Be, to dalis sienos neišvengiamai eitų per privačią nuosavybę. Tai reikštų, kad valdžia privalėtų ją įsigyti arba kitaip susitarti su žemių savininkais.
„Washington Post“ studija parodė, kad greičiausiai D.Trumpo planuojama siena kainuotų apie 25 milijardus dolerių.
Kas mokės už sienos statybas?
D.Trumpas sako, kad už sienos statybas mokės Meksika. Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto savo ruožtu atkerta, kad Meksika nemokės. Tą patį yra sakęs ir buvęs Meksikos prezidentas Vicente Foxas.
JAV žurnalistų paklaustas, kaip jis privers Meksiką mokėti už sieną, D.Trumpas iškėlė idėją, kad Meksiką būtų galima šantažuoti, neleidžiant dokumentų neturintiems imigrantams iš Meksikos į JAV siųsti pinigus namo. Pasak jo, tai būtų galima padaryti pasinaudojant JAV teisės aktuose esančiomis nuostatomis, kurios draudžia sudaryti sąlygas finansuoti terorizmą.
Skaičiuojama, kad Meksiką finansinių perlaidų iš JAV forma kasmet pasiekia apie 24 milijardus dolerių.
„Meksikai šis sprendimas yra lengvas: vieną kartą sumokėti 5 ar 10 milijardų ir taip užsitikrinti, kad juos kasmet pasieks 24 milijardai dolerių“, – sakė D.Trumpas kampanijos metu.
Vėliau dar kartą paklaustas, ar tikrai kovai su terorizmu skirti teisės aktai galėtų būti pasitelkti šantažuojant Meksiką, D.Trumpas iškėlė ir kitų idėjų – JAV vizų meksikiečiams pabranginimą ar didesnius muitus meksikietiškoms prekėms.
Sulaukęs klausimo, ar nors vienas jo pasiūlymas yra realus, jis „Washington Post“ pasakė: „Taip, jei kažką išmanai apie derybų meną. Jei derasi būrys klounų, tuomet pasiūlymas yra nerealus.“
Tarptautinių santykių ekspertai savo ruožtu kelia klausimą – ar galimos teigiamos pasekmės šalies saugumui pastačius sieną atsvertų neigiamas pasekmes šalies saugumui dėl suprastėjusių JAV ir Meksikos santykių.
D.Trumpas rugsėjo pradžioje buvo susitikęs su Meksikos prezidentu E.Pena Nieto. Po susitikimo jis sakė, kad klausimas, kas mokės už sieną, „nebuvo aptartas“.
E.Pena Nieto savo ruožtu pareiškė, kad Meksika tikrai neketina finansuoti sienos statybos. Meksikos prezidentas po susitikimo taip pat teigė aiškiai D.Trumpui jau pokalbio pradžioje pasakęs, kad Meksika už sieną nemokės. E.Pena Nieto taip pat D.Trumpą pavadino „grėsme Meksikai“.
Kokiomis dar pasekmėmis gresia sienos statyba?
Dėl sienos statybos pavojaus varpais skambina aplinkosaugininkai. Jų teigimu, sienos statyba galėtų pakenkti netoli JAV ir Meksikos pasienio gyvenantiems gyvūnams.
JAV-Meksikos pasienio regiono ekosistema yra trapi. Žinduoliai ir paukščiai nuolat migruoja iš Amerikos žemyno šiaurės į pietus. Kai kurios rūšys privalo kirsti sieną, kad galėtų poruotis su kitais savo rūšies atstovais. Tarp jų – Šiaurės Amerikos jaguaras, kuriam jau dabar gresia išnykimas, ir juodieji lokiai, kurių populiacijai iškiltų grėsmė, jei jie negalėtų poruotis su Meksikos lokiais.
Be to, statant sieną būtų būtina įvertinti natūraliai susidarančias potvynio zonas arba didelius smėlynus, kuriuose žemė dažnai juda.
Be to, kasimas, kelių statyba bei kiti infrastruktūriniai darbai, reikalingi sienos statybai, ir, galų gale, pati siena reikšmingai pakeistų kraštovaizdį. Vis dar lieka neaišku, ar D.Trumpas išpildys savo pažadą, kad siena bus „labai graži“.
Be to, prekyba tarp JAV ir Meksikos 2015 m. pasiekė 583 milijardus dolerių. Bet šis skaičius galėtų reikšmingai smukti, jei siena atbaidys pirkėjus iš Meksikos, kurie JAV pasienio miestuose perka maistą, drabužius ir kitas prekes.
Kaip panašią sieną sekasi statyti ukrainiečiams?
2014 metais apie sienos tarp Rusijos ir Ukrainos statybos paskelbė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas, kuris tuomet tvirtino, kad 517 milijonų dolerių turėsianti kainuoti siena užtikrins ne tik Ukrainos, bet ir Europos saugumą, tapdama rytine Europos siena. Sienos statybos turėjo būti baigtos 2018 m.
Šis projektas buvo įšaldytas 2015 metų rugpjūčio mėnesį, spėjus suręsti vos 10 procentų planuotos užtvaros. Tuo metu darbai buvo vykdomi tik vakarinėje pasienio dalyje, toli nuo Rytų Ukrainoje vykusių aktyvių karinių veiksmų. Kritikai pastebėjo, kad Ukrainai nevaldant visos savo teritorijos, sienos statybos didele dalimi praranda prasmę.
Tačiau 2016 m. kovą Kremliaus remiamų separatistų perskelto Luhansko regiono ukrainietiškos dalies vadovas Georgijus Tuka Ukrainos penktajam televizijos kanalui patvirtino, kad Ukraina atsiskirs nuo Rusijos didele siena, kurios statybos prasidės per artimiausias kelias savaites.
Buvęs Ukrainos karinių pajėgų savanoris, o praėjusių metų liepos mėnesį Kijevui pavaldžios Luhansko regiono dalies vadovu tapęs G.Tuka teigė, kad jo žmonės pasirengę pradėti darbus.
„Luhansko regione šis projektas dar nebuvo pradėtas. Tikiuosi, kad, esant tinkamam orui, per dvi ar tris savaites pradėsime darbus“, – teigė G.Tuka.
2016 m. gegužę G.Tuka paskelbė apie sienos tarp Luhansko regiono ir Rusijos statybą. O 2016 m. birželį Ukraina paskelbė, kad per 2016 m. jau buvo iškasta apie 230 km prieštankinių griovių, pastatyta daugiau negu 70 km metalo tvorų. Taip pat Charkovo regione pasienyje įdiegta speciali optinio-elektroninio stebėjimo sistema.
Vis dėlto kalbos apie vienos nepertraukiamos sienos tarp Rusijos ir Ukrainos statybą pastaruoju metu atrodo aprimusios. Dabartiniai Ukrainos veiksmai atrodo labiau kaip atskirų pasienio ruožų stiprinimas.
Parengta pagal BBC, „IBPost“ ir „Washington Times“
