Kai kuriems buvusiems ir esamiems JAV pareigūnams, liudijusiems invazijos į Iraką pradžią, Donaldo Trumpo Irano politika – baugiai pažįstama.
Konfliktas nusinešė daugiau nei 4,4 tūkst. JAV karių gyvybes, žuvo šimtai tūkstančių irakiečių. Kai kurie analitikai invaziją vadina viena didžiausių šių laikų JAV užsienio politikos nesėkmių.
„Yra nerimą keliančių panašumų“, – apie 2003 m. ir dabar neteisingai panaudojamą žvalgybinę informaciją sakė Paulas Pillaras. Jis 2001–2005 m. ėjo vyriausiojo žvalgybinės informacijos, susijusios su Artimaisiais Rytais, analitiko pareigas.
Anot P.Pillaro, šiandien pasitelkiama tik ta informacijos dalis, kuri paremia administracijos poziciją.
Nutylėtos išvados
Antradienį D.Trumpas pranešė, kad JAV pasitraukia iš šešių šalių pasirašyto susitarimo su Teheranu, dėl kurio Iranas įšaldė branduolinę programą: Baltųjų rūmų vadovas paskelbė Teheranui grąžinantis griežčiausias ekonomines sankcijas.
JAV prezidentas sprendimą grindė argumentais, esą jo pirmtako demokrato Baracko Obamos pasirašytame susitarime nekalbama apie Irano balistinių raketų programą, šalies branduolinę veiklą po 2025-ųjų ir kišimąsi į konfliktus Jemene bei Sirijoje.
D.Trumpas neminėjo nei JAV žvalgybos bendruomenės vertinimų, nei Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) išvadų. Pastarosios inspektoriai Irane tikina, kad Teheranas laikosi 2015-ųjų susitarimo.
Šalies vadovas citavo neva slaptus Irano dokumentus, kuriuos balandžio 30 d. paviešino Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Jis tikino, kad Irano lyderiai, neigę kada nors vykdę branduolinių ginklų programą, iš tikrųjų melavo.
Nors Vakarų vyriausybės ir žvalgybos ekspertai pernelyg nesistengė patikrinti dokumentų autentiškumo, kritikai sako, jog jie neatskleidžia beveik nieko, ko nebuvo minėta ankstesnėse išvadose: Iranas įšaldė branduolinę programą.
Savo ruožtu Teheranas Izraelio kaltinimus pavadino „vaikiškais ir absurdiškais“.
Prezidento George'o W.Busho vadovaujamos JAV invaziją pradėjo nepraėjus nė dvejiems metams po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolio, kurio metu žuvo beveik 3000 žmonių.
Tuomet Vašingtonas citavo žvalgybos išvadas, esą Irako prezidentas Saddamas Husseinas yra susijęs su teroristine grupuote „al Qaeda“ ir slapta vysto branduolinius, cheminius bei biologinius ginklus.
Galiausiai paaiškėjo, kad šie kaltinimai – nepagrįsti. G.W.Bushas ir jo patarėjai gerokai perdėjo prieinamą žvalgybinę informaciją, rėmėsi abejotinais iš Irako atvykusių asmenų liudijimais bei ignoravo prieštaraujančią informaciją.
Panašu, kad kai kuriais atvejais Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir seserinės jos žvalgybos tarnybos tiesiog suklydo.
Irano ir Irako situacija skiriasi
JAV pareigūnai, taip pat analitikai Vašingtone ir Vidurio Rytuose įspėja, kad tarp G.W.Busho Irako politikos ir D.Trumpo požiūrio į Iraną yra esminių skirtumų.
Nors antradienį paskelbtas D.Trumpo sprendimas padidino įtampą regione ir pagilino nesutarimus su sąjungininkėmis Europoje, niekas neprognozuoja JAV invazijos į Iraną.
„Kyla klausimų, ar susiduriame su tuo pačiu scenarijumi, kuris nutiko Irake dėl masinio naikinimo ginklų, ir ar regione kils karas?“ – rašė libaniečių analitikas Faysalas Abdulas Sateras, glaudžiai susijęs su Irano remiama grupuote „Hezbollah“.
F.A.Sateras: „Mano nuomone, situacija yra skirtinga, nors priešiškumo lygis tarp Irano ir Persijos įlankos šalių bei Izraelio išaugo. Tiesioginis Irano puolimas nėra tikėtinas, kadangi jį lydėtų karas, kurio nė viena pusė negalėtų ištverti.“
„Mano nuomone, situacija yra skirtinga, nors priešiškumo lygis tarp Irano ir Persijos įlankos šalių bei Izraelio išaugo, – teigė F.A.Sateras. – Tiesioginis Irano puolimas nėra tikėtinas, kadangi jį lydėtų karas, kurio nė viena pusė negalėtų ištverti.“
Markas Dubowitzas iš tyrimų centro „Foundation for Defense of Democracies“ teigė, jog karas Irake buvo pradėtas iš esmės todėl, kad po invazijos į Kuveitą 1990 m. Irakui skirtos sankcijos ėmė prarasti efektyvumą.
„Manau, kad dabar situacija yra priešinga“, – sakė M.Dubowitzas ir pridūrė, jog D.Trumpas pirmenybę teikia didesniam ekonominiam spaudimui, o ne kariniams veiksmams.
Anot dviejų su Irano politika susijusių pareigūnų, nenorėjusių atskleisti tapatybių, nepaisant skirtingų įrankių, D.Trumpo tikslas Irane yra toks pat, kaip ir G.W.Busho administracijos Irake: pakeisti antiamerikietišką vyriausybę draugiškesne.
Vienas pareigūnas tikino, kad W.Busho administracijos įsitikinimas, jog dėkingi irakiečiai pasitiks invaziją vykdančias JAV pajėgas su gėlėmis, buvo „mažiausiai toks pats naivus“ kaip viltys, kad žlugus Irano Islamo Respublikai šalyje „įleis šaknis demokratija“.
W.Busho administracijos įsitikinimas, jog dėkingi irakiečiai pasitiks invaziją vykdančias JAV pajėgas su gėlėmis, buvo „mažiausiai toks pats naivus“ kaip viltys, kad žlugus Irano Islamo Respublikai šalyje „įleis šaknis demokratija“.
Nei D.Trumpas, nei jo „vanagiškas“ naujasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Johnas Boltonas pastarosiomis dienomis viešai nekalbėjo apie Irano teokratijos nuvertimą.
Anot dviejų buvusių ir vieno dabartinio JAV pareigūno, šalies žvalgybos tarnyboms nėra daromas spaudimas rasti Baltųjų rūmų politiką pagrindžiančių įrodymų – jos paprasčiausiai ignoruojamos.
Buvęs CŽV ir Nacionalinės saugumo agentūros direktorius Michaelas Haydenas teigė, esą stebėtina, kad D.Trumpas savo kalboje apie pasitraukimą iš Irano branduolinio susitarimo nepaminėjo JAV žvalgybos vertinimų.
Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas vasarį Kongresui sakė, kad Irano branduolinis susitarimas prailgino laikotarpį, reikalingą Teheranui pasigaminti skiliosios medžiagos, naudojamos branduolinio ginklo gamybai.
D.Coatsas tuomet kalbėjo, kad dėl susitarimo Irano branduolinė veikla tapo skaidresnė.
„Jie nei bandomi paveikti, kad pateisintų sprendimą, nei Trumpas nori girdėti pateisinimus“, – apie JAV žvalgybos analitikus kalbėjo M.Haydenas.
