D.Trumpas Singapūre taip pat sakė, kad „kažkuriuo metu“ norės išvesti iš Pietų Korėjos šiuo metu ten esančius amerikiečių karius. Jų ten yra dislokuota beveik 30 tūkst.
Argumentacija? Esą karinės pratybos Vašingtonui pernelyg daug kainuoja, o Šiaurės Korėjos vyriausybei neva pagrįstai atrodo provokatyvios.
„Mes stabdysime karines pratybas, o tai mums leis sutaupyti daug pinigų. Į pratybas bombonešius skraidiname iš Guamo. Kai užėmiau postą, paklausiau, iš kur skrenda bombonešiai. Atsakė, kad iš Guamo – netoli. Vėl paklausiau, kas yra netoli.
Šešios su puse valandos. Šešios su puse valandos. Tai labai daug laiko šiems dideliems lėktuvams skristi į Pietų Korėją treniruotis, numesti visur bombų ir tuomet grįžti į Guamą. Daug žinau apie lėktuvus.
Tai labai brangu. Manau, kad tai itin provokatyvu“, – per spaudos konferenciją antradienį aiškino D.Trumpas.
Ar ne per greitai skelbiama apie nuolaidas?
Tokie Amerikos prezidento pasvarstymai nustebino ne tik Pietų Korėją, kurios kariai kartu su amerikiečiais dalyvauja pratybose, bet ir JAV Gynybos departamentą.
Pentagono ir JAV pajėgų Seule atstovai suskubo patikinti, kad artėjantį rudenį numatytos karinės pratybos – „Ulchi Freedom Guardian“ – tikrai įvyks. Nebent būtų sulaukta griežto įsakymo iš Vašingtono.
Jau tradiciškai tiek Seulas, tiek diplomatai Vašingtone atsargiai paskelbė, kad dar trūksta konkrečios informacijos apie tai, ką D.Trumpas konkrečiai turi omenyje. Kitaip tariant, JAV prezidentas tokius pasiūlymus išdėstė prieš tai nepasitaręs su patarėjais, kariškiais ir diplomatais – jau nekalbant apie pareigūnus Seule.
Itin iškalbingas Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų pranešimas: „Kas dėl prezidento Trumpo komentaro apie mūsų bendrų karinių pratybų nutraukimą, turime išsiaiškinti tikslią jo prasmę.“
Pietų Korėjoje kasmet rengiamos karinės pratybos, tiesą sakant, labai vertinamos kaip kertinė aljanso su JAV dalis. Seului tokie „karo žaidimai“ leidžia jaustis saugiau išties neramiame regione.
„Ulchi Freedom Guardian“ yra vienos didžiausių karinių pratybų pasaulyje. Pernai jos vyko 11 dienų, o ginklais žvangino 17,5 tūkst. amerikiečių karių ir 50 tūkst. Pietų Korėjos kariškių.
Negana to, ir JAV pareigūnai pabrėžia, kad šios karinės pratybos labai svarbios Amerikos pajėgoms, nes strateginiu lygiu parodo, koks tvirta ilgametė Vašingtono ir Seulo partnerystė.
O dabar Pietų Korėjoje, kuri į D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimą šiaip jau žvelgė viltingai, jau užduodami klausimai, ar JAV ne per greitai skelbia apie nuolaidas Šiaurės Korėjai. Juk Pchenjanas vis dar turi ir greičiausiai ilgai turės branduolinių ginklų.
Destabilizuotų Aziją
„Tokie pareiškimai turėtų neraminti JAV sąjungininkes Pietų Korėją ir Japoniją, kurioms Šiaurės Korėja nuolat grasina karinėmis provokacijomis.
Kinija jau daug metų palaiko vadinamąją „dvigubo sustabdymo“ strategiją. Pagal pastarąją Šiaurės Korėja sustabdytų branduolinius bandymus, o JAV – karines pratybas.
Trumpo užmojai mažinti JAV karinį buvimą regione neabejotinai bus priimti teigiamai ne tik Šiaurės Korėjoje, bet ir Kinijoje, su kuria JAV kovoja dėl įtakos regione“, – 15min sakė Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos vadovas Simas Čelutka.
Iš tiesų: „The Washington Post“ primena, kad Kinija jau daug metų palaiko vadinamąją „dvigubo sustabdymo“ strategiją.
Pagal pastarąją Šiaurės Korėja sustabdytų branduolinius bandymus, o JAV – karines pratybas.
„Kinijos pasiūlymas yra toks: pirmasis žingsnis – Šiaurės Korėjos branduolinės veiklos įšaldymas, o antrasis – didelių Pietų Korėjos ir JAV karinių pratybų sustabdymas“, – pernai kovą teigė tuometis Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi.
Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad mainais į D.Trumpo pareiškimą dėl pratybų įšaldymo Šiaurės Korėja nieko ypatinga nepasiūlė. Taip, yra pažadas dėl „visiškos denuklearizacijos“, bet kol kas neaišku nei tai, ką konkrečiai ji reiškia, nei kada ji galėtų įvykti.
„Šiaurės Korėja ir Kinija JAV karius Pietų Korėjoje mato kaip grėsmę ir įžeidimą. Kalbos apie „provokacijas“ dažniausiai skamba Pchenjane ar Pekine, o ne iš JAV prezidento lūpų“, – parašė „The Washington Post“ analitikė Emily Rauhala.
Buvusio JAV prezidento Baracko Obamos administracijoje, Gynybos departamente dirbusi Kathleen Hicks pridūrė, kad D.Trumpo priekaištai dėl didelės karių išlaikymo kainos yra netikslūs, nes taupymas pakenks amerikiečių karių kovinei parengčiai.
„Teisybė: jei nusprendi, kad pajėgos neturi būti pasiruošusios, galima taupyti. Tačiau administracija turėtų suprasti, kad parengtis silpnėja“, – tvirtino K.Hicks.
Tuo tarpu JAV senatorius Lindsey Grahamas, su D.Trumpu reguliariai bendraujantis respublikonas iš Pietų Karolinos valstijos, dėl pratybų stabdymo pernelyg nesijaudina. Bet dėl prezidento pasiūlymo sumažinti JAV karių skaičių Pietų Korėjoje – labai.
„Nemanau, kad pratybų atšaukimas ilgalaike prasme bus svarbus. Bet kategoriškai nesutinku dėl mūsų karių išvedimo. Negalėčiau balsuoti už susitarimą, pagal kurį kariai būtų išvesti, nes toks žingsnis destabilizuotų Aziją. To nori Kinija“, – pareiškė L.Grahamas.
>>>
Tai, kaip gana lengvabūdiškai apie karinių pratybų įšaldymą, jų kainą ir tariamą provokacinį pobūdį Singapūre prabilo D.Trumpas, išgąsdino stebėtojus, kurie siūlo situaciją Korėjos pusiasalyje perkelti į Rytų Europą.
Esą JAV prezidentas galėtų lygiai taip pat paskelbti, kad nereikia siųsti Amerikos ar kitų NATO narių kariškių į Baltijos šalis ir Lenkiją – juk tai teoriškai ir kainuoja, ir erzina Rusiją. Šią šalį D.Trumpas pasiūlė priimti atgal į Didįjį septynetą (G7).
„Tai, kaip jis pasvarstė apie JAV karių išvedimą, turi beprotiškai bauginti Amerikos sąjungininkus NATO. Jis negerbia bendradarbiavimo gynyboje“, – tviteryje parašė „The Economist“ korespondentas Anshelis Pfefferis.
„Įdomu tai, kad Trumpo noras ilgainiui išvesti JAV karius iš Pietų Korėjos savo esme labai panašus į jo kritiką NATO sąjungininkams dėl per menko finansinio indėlio į gynybą.
Tokia retorika eilinį kartą patvirtina „transakcinę” Trumpo pasaulėžiūrą ir „Amerika svarbiausia” ideologiją. JAV sąjungininkus Azijoje turėtų labai neraminti šios pasaulėžiūros įsitvirtinimas“, – 15min teigė ir S.Čelutka.
Analitikui apskritai keista matyti, kad „Irano branduolinės programos susitarimo kritikai taip džiaugiasi Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimo rezultatais“.
„Irano susitarimas buvo paruoštas ženkliai kruopščiau ir detaliau, o šiuo atveju nesusitarta dėl jokių konkrečių žingsnių ir terminų. Visiškai nesuprantama, kodėl Šiaurės Korėja linkstama pasitikėti labiau nei Iranu“, – sakė S.Čelutka.
Kalbėdamas apie simbolinius susitikimo aspektus ir ypač lygindamas jį su „ką tik vykusio G7 viršūnių susitikimo fiasko“, jis pastebėjo: „Trumpas kur kas geriau jaučiasi bendraudamas su autoritarinių ar net totalitarinių valstybių vadovais, o ne su demokratinių Vakarų šalių ir pagrindinių sąjungininkių lyderiais.
Ši tendencija turėtų kelti nerimą tiems, kuriems rūpi transatlantinė vienybė ir tarptautinės tvarkos ateitis.“
