Net nesvarbu, ar Kremlius tiki savo paties neigimais, kad Maskva kišosi į pernykščius JAV prezidento rinkimus. Yra viena nepaneigiama tiesa – kad Rusija dabar yra pagrindinė Amerikos politinė priešininkė.
Suprasdama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo „rankos ir kojos dabar surištos“ (taip išsireiškė vienas Rusijos užsienio politikos „vanagas“), Maskva turi svarstyti galimybes, kaip atsakyti Vašingtonui.
Rusai kelis mėnesius buvo nusiteikę optimistiškai – juk D.Trumpas apie juos blogai nekalbėjo. Tačiau dabar iš Kremliaus vėl transliuojamas negailestingas realizmas, jau daug metų apibrėžiantis šalies geopolitinę tapatybę.
Programišių intervencija – Pyro pergalė
„Gerai, jūs manote, kad mes blogiukai? Mes būsime blogiukai, ir pažiūrėsime, ar jums tai patiks, ar ne“, – taip, anot politikos apžvalgininko Konstantino Egerto, esą šiuo metu mąstoma Kremliuje.
Rusija penktadienį jau paskelbė išvarysianti iš šalies dešimtis, galbūt šimtus JAV diplomatų ir žemesnio rango darbuotojų. Tačiau tai tik pirmoji keršto už naująsias JAV Kongreso paskelbtas sankcijas salvė – kokios bus kitos, nuspėti sunku.
Emocijų daug, o jos atsispiria nuo prezidento Vladimiro Putino nevilties. Jis galbūt tikėjosi, kad D.Trumpas viską pakeis, tačiau šias viltis išblaškė skandalai Vašingtone – kas, kad sprendimas skelbti naujas sankcijas buvo nulemtas JAV vidaus politikos peripetijų.
Kaip pastebi „The Washington Post“ korespondentas Maskvoje Andrew Rothas, Rusijos politinis elitas nuolat pyksta ant Vakarų, bet dabar neapykantos itin daug – net gerokai daugiau nei prieš trejus metus, kai Maskva prarado savo žmogų Ukrainoje – Viktorą Janukovyčių, o ES ir JAV paskelbė pirmąsias sankcijas.
„Tų sankcijų niekas nebijojo, buvo netgi linksma, – sako žurnalistas Andrejus Kolesnikovas, neseniai vykęs su V.Putinu į Suomiją. – Bet dabar valdžioje jaučiama, kad viskas labai rimta. Visi žiūri į Putiną, kad suprastų, ką daryti.“
Dabar neapykantos itin daug – net gerokai daugiau nei prieš trejus metus, kai Maskva prarado savo žmogų Ukrainoje – Viktorą Janukovyčių, o ES ir JAV paskelbė pirmąsias sankcijas.
Maskvoje populiaru manyti, kad V.Putinas puikiai išmano taktiką, bet strategas iš jo prastas. Esą įsivėlęs į konfliktus Ukrainoje ir Gruzijoje, jis apsupo save priešais.
O kadangi D.Trumpas vis panašesnis į politinį impotentą, kurio galias imasi riboti patys Kongreso respublikonai, Rusijos kibernetinė intervencija 2016 metų rinkimuose irgi pradeda atrodyti panaši į Pyro pergalę.
„Aš nemanau, kad jis (V.Putinas, – red.) žino, kaip visa tai baigsis. Taisyklės rašomos jau žaidžiant“, – teigė A.Kolesnikovas.
Efektyvus kerštas pakenktų ir Rusijai
Prognozės rudeniui atviros: ekonominis karas. Žinoma, tarp Rusijos ir JAV, nors jėgos ir nelygios.
„Jei įstatymas (dėl sankcijų, – red.) bus įgyvendintas, tuomet neišvengiamai įžengsime į tokią stadiją, kurią vadiname Šaltuoju karu, – tvirtino tarptautinės politikos ekspertas Maskvos valstybiniame universitete Andrejus Sidorovas. – O Šaltasis karas reiškia įvairius atsakus.“
Pats V.Putinas teigia, kad Rusijos atsakomosios priemonės priklausys nuo to, koks bus galutinis dokumento dėl sankcijų variantas, kai jį pasirašys D.Trumpas.
Tuo metu įtakingas dienraštis „Kommersant“, turintis daug šaltinių Kremliuje ir Užsienio reikalų ministerijoje, vardija kelis, redaktorių nuomone, realistiškus scenarijus.
Rusija galėtų blokuoti JAV diplomatines iniciatyvas Jungtinėse Tautose, pavyzdžiui, dėl Šiaurės Korėjos ar Sirijos.
Esą Rusija galėtų apriboti titano ar sodrinto urano eksportą į Jungtines Valstijas – tai pakenktų ir urano pramonei, ir Amerikos aviacijos kompanijoms.
Be to, Rusija galėtų blokuoti JAV diplomatines iniciatyvas Jungtinėse Tautose, pavyzdžiui, dėl Šiaurės Korėjos ar Sirijos. Galiausiai įmanoma perimti JAV korporacinį turtą Rusijoje ar net išspirti iš šalies tokias milžines kaip „Google“ ar „Microsoft“.
Tiesa, Maskva puikiai žino, kad prekybiniame kare rusams trūksta ginklų – Kremlius kaip ginklą dažniausiai naudoja pačios Rusijos rinką. 2014-aisiais paskelbtas embargas ES šalių maisto produktams, metais anksčiau amerikiečiams buvo uždrausta įsivaikinti vaikus iš Rusijos.
„Be abejo, Rusijai labai sunku kaip nors pakenkti JAV interesams, nebent Maskva yra pasiryžusi žingsniams, kurie pakenktų ir pačiai šaliai“, – pripažino užsienio politikos ekspertas Fiodoras Lukjanovas.
Vakarų skilimas abejotinas
Agresyvesni „vanagai“, analizuojantys naujausią JAV sankcijų paketą, neabejoja, kad Maskvai reikia nesibaiminti ir laužyti taisykles.
„Ten parašyta, kad sankcijos jokiu būdu netaikomos NASA (JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos) projektams.
Na štai, tobulas patarimas. Tegu jos būna taikomos NASA, tegu Amerikos astronautai į Tarptautinę kosminę stotį joja arkliais“, – griaudėjo Nikolajus Platoškinas, buvęs diplomatas, dabar dirbantis privačiame Maskvos humanitariniame universitete.
Kremliuje svarstoma išplėsti bendradarbiavimą su Europa, galbūt su Kinija. ES lyderiai kaip tik nėra patenkinti naujosiomis JAV sankcijomis ir teigia, kad jos pakenks transatlantinei vienybei taikant suvaržymus Krymą aneksavusiai ir karą Rytų Ukrainoje įplieskusiai Rusijai.
Net kalbama apie galimą prekybinį karą tarp ES ir JAV.
A.Sidorovas: „Žinoma, mes visą savo gyvenimą laikomės vilties, kad Europa yra mums artima ir kad europiečiai susivienys su mumis prieš amerikiečius.“
„Žinoma, mes visą savo gyvenimą laikomės vilties, kad Europa yra mums artima ir kad europiečiai susivienys su mumis prieš amerikiečius“, – teigė A.Sidorovas.
Bet tuoj pridūrė abejojantis, kad verta laukti skilimo Vakaruose.
Tuo metu dialogo tarp Maskvos ir Vašingtono beveik nėra.
JAV diplomatai kažin ar kada sulauks savo kolegų Rusijoje prisipažinimo, kad Kremliaus programišiai kišosi į Amerikos prezidento rinkimų procesą.
Amerikiečiai tikisi, kad rusai priims JAV žvalgybos tarnybos vadovų liudijimus kaip Maskvos kaltės įrodymus. Tačiau Kremlius nori tikrų, „kietų“ įrodymų, o šiuos JAV saugo, nes nenori išduoti žvalgybinės veiklos metodų ir, be abejo, šaltinių pačioje Rusijoje.
