„The New York Times“ kalbinti ekspertai teigia, kad amerikiečių pajėgų pasitraukimas sumenkins Afganistano vyriausybės autoritetą ir pakenks jos legitimumui.
Kyla grėsmė, kad Talibanas perims šalies kontrolę. Taip Afganistane galėtų prasidėti kruvinas pilietinis karas, įmanoma, kad talibų kovotojai vykdytų Kabulo apgultį, kaip jau darė dešimtajame dešimtmetyje.
Tiesioginėse JAV ir Talibano derybose matant progresą, tokie scenarijai tampa vis labiau įmanomi. Pirmadienį amerikiečių vyriausiasis derybininkas Zalmay Khalilzadas tikino, kad abi pusės sutarė dėl sutarties gairių.
Sutartis turėtų garantuoti, kad, amerikiečiams visiškai pasitraukus, Afganistano teritorija daugiau niekada nebesinaudotų teroristai.
Talibanas nuvers vyriausybę?
Dabartiniai ir buvę amerikiečių diplomatai bei kariuomenės pareigūnai abejoja, kad Talibanas ir administracija Kabule susitars dėl valdžios pasidalijimo: Talibanas atsisako net kalbėti su prezidento Ashrafo Ghani vyriausybe.
Kai kurie ekspertai baiminasi, kad, vos pasitraukus amerikiečiams, Talibanas sieks nuversti vyriausybę.
„Rizika ganėtinai didelė, – teigė analitikas Bruce'as Riedelas iš tyrimų centro „Brookings Institute“, analizavęs Baracko Obamos Afganistano politiką. – Tai nebus tie patys žmonės – dauguma jų yra mirę. Tačiau rasime panašiai mąstančių ekstremistų, kurie pasinaudos vakuumu.“
„The New York Times“ rašo, kad D.Trumpo užsispyrimas patraukti pajėgas tokią riziką tik padidina. Derybos su Talibanu įgavo pagreitį po to, kai D.Trumpas įsakė Pentagonui dvigubai sumažinti amerikiečių karių skaičių Afganistane.
Priešingai nei B.Obama ar George'as W.Bushas, D.Trumpas nesilankė Afganistane ir neužmezgė ryšių su A.Ghani.
Analitikai taip pat kelia klausimą, ar Talibanas yra pakankamai vieningas, kad laikytųsi susitarimo, ir ar Afganistano nacionalinė kariuomenė bei policija yra pakankamai stiprios, kad neleistų šaliai vėl nugrimzti į chaosą.
„Manau, kad priežastys nerimauti yra pakankamai aiškios. Afganistano vyriausybės nebuvo prie derybų stalo. Tai, žinoma, yra Talibano sąlyga, kuri iš vyriausybės atima legitimumą. Talibanas nepripažįsta vyriausybės. Jis su ja nesitars“, – portalui „Foreign Policy“ teigė Ryanas Crockeris, buvęs JAV ambasadorius Afganistane, Irake, Pakistane, Sirijoje, Kuveite ir Libane.
R.Crockeris: „Vadinasi, kad ir kokias garantijas manysime gavę, bijau, jog rezultatas bus visiškai skirtingas. Jei pasitrauksime, kaip ir kalbama, per 18 mėnesių, Talibanas paprasčiausiai perims šalies kontrolę.“
„Vadinasi, kad ir kokias garantijas manysime gavę, bijau, jog rezultatas bus visiškai skirtingas. Jei pasitrauksime, kaip ir kalbama, per 18 mėnesių, Talibanas paprasčiausiai perims šalies kontrolę“, – teigė R.Crockeris.
Pasak diplomato, „Talibanas anksčiau ar vėliau nuvers Afganistano vyriausybę“.
„Kaip matėme per pastaruosius metus metus, Talibanas vis labiau stiprėja. Jie nėra tokie įtakingi, kaip kai kur teigiama, tačiau jie kontroliuoja vis daugiau (šalies teritorijos), o vyriausybė – vis mažiau. Todėl manyti, kad jie dabar sustos, gerbs konstituciją ir sieks pokyčių teisiniu keliu... To nebus“, – portalui „Foreign Policy“ sakė R.Crockeris.
O kaip kova su terorizmu?
„The New York Times“ įvardija vieną didžiausių JAV pareigūnų, turinčių ilgametę kovos su Talibanu patirtį, rūpesčių: kaip įgyvendinti susitarimą išsaugant savo prioritetus kovoje su terorizmu?
„Tai – gera pradžia, – teigė generolas Johnas Campbellas, buvęs JAV vyriausiasis kariuomenės vadas Afganistane. – Tačiau jei pirminis mūsų strateginis interesas yra tas, kad Afganistanas netaptų saugiu prieglobsčiu teroristams, turime imtis tam tikrų prevencinių priemonių.“
Pasak pareigūnų, išvedant amerikiečių karius reikėtų užtikrinti, kad Afganistano saugumo pajėgos yra pajėgios kovoti su bet kokia „Al Qaeda“, „Islamo valstybės“ ar kitų ekstremistų grupuočių grėsme.
Kai kurie patarėjai nacionalinio saugumo klausimais, bandydami įtikinti D.Trumpą, kad Afganistane turėtų išlikti kovos su terorizmu pajėgos, pasitelkė žvalgybos vertinimus. JAV žvalgybininkai tikina, kad, visiškai išvedus amerikiečių pajėgas, Jungtines Valstijas teroristai pultų per dvejus metus.
Pasak Gynybos departamento pareigūnų, žvalgybos vertinimas buvo paruoštas 2017 metais ir pernai atnaujintas.
Vidinėse diskusijose dalyvavęs gynybos sekretorius Jamesas Mattisas teigė, kad apie 20 teroristinių grupuočių, kurių dauguma yra susijusios su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“, išvedus amerikiečių karius pasinaudotų laisve ir bandytų pulti taikinius Vakaruose.
J.Mattiso įpėdinis Patrickas Shanahanas pirmadienį sakė, kad Gynybos departamentas kol kas nedavė įsakymo iš Afganistano išvesti visas JAV pajėgas.
Kiti Gynybos departamento pareigūnai sako, kad Pentagonas nori išlaikyti antiteroristines pajėgas Afganistane, greičiausiai Bagramo oro bazėje netoli Kabulo. Pasak jų, šios pajėgos daugiausia dėmesio skirtų kovai su žvalgybos vertinime minimomis teroristinėmis grupuotėmis.
Ekspertai sako, kad Afganistane galėtų būti pasitelkiamas Libijos ar Jemeno modelis – šiose šalyse yra dislokuotas labai nedidelis amerikiečių pajėgų skaičius. Jie bendradarbiauja su vietos saugumo ir žvalgybos tarnybomis.
Bijo JAV išdavystės
Buvęs B.Obamos administracijos pareigūnas Afganistane ir Pakistane Jamesas Dobbinsas „The New York Times“ teigė, kad labai svarbu, jog JAV pajėgos liktų Afganistane tol, kol vyriausybė ir Talibanas sudarys kokį nors susitarimą.
J.Dobbinsas: „Jei pasitrauksime per anksti, šalis nugrimz į pilietinį karą, o tokios ekstremistų grupuotės, kaip „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“, įgis naujų galimybių vykdyti atakas.“
„Jei pasitrauksime per anksti, šalis nugrimz į pilietinį karą, o tokios ekstremistų grupuotės, kaip „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“, įgis naujų galimybių vykdyti atakas“, – sakė J.Dobbinsas.
Afganistano pareigūnai baiminasi, kad D.Trumpas su Talibanu susitars už jų akių.
„Jie labai nerimauja, kad JAV juos išduos. Kabule sklando gandai, kad JAV daro dideles nuolaidas Talibanui, neatsižvelgdamos į afganus“, – teigė B.Obamos valdymo metais specialiuoju pasiuntiniu Afganistanui ir Pakistanui dirbęs Danielis Fieldmanas.
D.Fieldmano manymu, po vyriausybės uždarymo pergalės užsienio politikoje trokštantis D.Trumpas gali neturėti kantrybės laukti, kol diplomatija su Talibanu atneš vaisių. O išvedus pajėgas JAV įtaka šalyje staigiai sumažės.
Analitikai teigia, kad esminis klausimas yra šis – ar D.Trumpo administracijos galutinis tikslas yra tiesiog pajėgų išvedimas, ar karių išvedimas šalyje paliekant stabilumą?
„Ar tai JAV karo Afganistane pabaigos pradžia, ar karo Afganistane pabaigos pradžia?“, – retoriškai klausė D.Fieldmano įpėdinė Laurel Miller.
L.Miller sakė mananti, kad Afganistano vyriausybė yra pakankamai pajėgi pasipriešinti Talibano sukilėliams. Tačiau prezidentas A.Ghani įspėjo, kad be JAV paramos ir pinigų jo vyriausybė greitai žlugs.
