Žmonės Čekijoje jau prieš praėjusį savaitgalį galėjo keliauti į dviračių parduotuves ir techninių prekių krautuves, žaisti tenisą, plaukioti baseinuose ar ežeruose.
Austrija po Velykų atidarė mažesnes parduotuves. Danija vėl leidžia leisti vaikus į darželius ir mokyklas, vėliau taip pat pasielgs ir Norvegija. Apie norą švelninti viešojo gyvenimo apribojimus kalba ir Italija, Ispanija, Vokietija, JAV, Lenkija, kitos šalys, taip pat – Lietuva.
Visos šios valstybės kol kas apgraibomis, bet jau ieško būdų ištrūkti iš aibės įsivestų apribojimų, kurie esą turėjo padėti pristabdyti koronaviruso infekcijos plitimą.
Chaosas ir nežinomybė
Turėjo padėti, nes, pavyzdžiui, Švedijoje suvaržymų labai nedaug, o COVID-19 užsikrėtimų ne daugiau nei kitose panašaus dydžio valstybėse.
O, kaip rašo S.Jenkinsas, tai, kas dabar vyks šiose šalyse, turėtų padėti išspręsti pagrindinį ginčą dėl koronaviruso politikos: ar geriau beveik visiškai uždaryti valstybę, žmonėms prieš tai prigrasinus didelėmis baudomis, ar vis dėlto bandyti suvaldyti infekciją ir kurti visuomenės atsparumą jai?
„Be to, paaiškės artėjančio politinių kaltųjų paieškų žaidimo kontūrai: kuri vyriausybė ir kurie ekspertai buvo teisūs, o kurie – ne“, – pastebi apžvalgininkas.
Jo teigimu, šiame „eksperimente“ turėtų rūpėti viena – įrodymai ir patikimi duomenys. Esą būtent dėl patikimos informacijos stokos skirtingos šalys taip skirtingai reagavo ir reaguoja į koronaviruso pandemijos grėsmę.
Antraštėse skelbiama apie daugiausia infekcijų valstybėje, apie daugiausia mirčių pagal šalis – bet ne apie mirtis, tenkančias milijonui žmonių.
Taip, COVID-19 infekcija neįprasta, užgriebianti daugiau žmonių nei kitos kvėpavimo takų infekcijos.
Bet mes iki šiol nežinome, kaip greitai ir kiek daug žmonių užsikrečia šia infekcija, kadangi visuotinis tikrinimas, blaiviai mąstant, neįmanomas. Dėl to negalime ir pasakyti, kiek konkrečiai žmonių užsikrėtė ir kokia dalis jų pasveiko.
„Nesutaria ir mokslininkai. Nesuprantame, ar miršta 5 proc. užsikrėtusiųjų, ar 1 proc., ar 0,3 proc., ir dėl to nežinome, ar atsakas turi būti drastiškas, ar ne“, – teigia S.Jenkinsas.
Anot jo, chaosas apnikęs ir statistikų luomą. Mirtingumo rodikliai atsilieka nuo mirčių (į šią statistiką Junginėje Karalystėje neįtraukiami slaugos namuose mirę senoliai, kurie buvo užsikrėtę COVID-19 infekcija, – red.), mirtys painiojamos su „mirtimis ligoninėse“.
Antraštėse skelbiama apie daugiausia infekcijų valstybėje, apie daugiausia mirčių pagal šalis – bet ne apie mirtis, tenkančias milijonui žmonių.
„O būtent statistika mums reikia remtis, nes statistika yra pagrindinė žaliava modelių kūrėjams. Į šiuos modelius kiekvieną dieną žvelgia sprendimų priėmėjai ir svarsto, iki kokio lygio uždaryti piliečius namuose“, – tvirtina S.Jenkinsas.
Taip, laikas parodys, bet laikas prasideda dabar
Jo nestebina tendencija, kai mokslas užleidžia vietą emocingesniems vertinimams.
Autoritariniai režimai lyginami su demokratijomis, visiškai užsidariusios šalys – Ispanija ir Prancūzija – statomos šalia savo piliečių sąmoningumu tikinčių Švedijos ir Pietų Korėjos bei išvis nieko nedarančių Turkijos ir Brazilijos.
Karalienės Marijos universiteto Londone Visuomenės sveikatos centro direktorius Davidas McCoy praėjusią savaitę pareiškė, kad mes tiesiog neturime modelių, kurie atspindėtų „ir tiesioginę, matomą, dramatišką COVID-19 žalą, ir netiesioginę, chronišką, paslėptą socialinę bei ekonominę uždarymų žalą“.
S.Jenkinsas: tikriausiai išsiaiškinsime, ar veido kaukės ir priesakai laikytis 2 metrų atstumo buvo efektyvūs, ar reikėjo masiškai izoliuotis, ar reikėjo griauti ekonomiką.
S.Jenkinsas daro prielaidą, kad dabar, daliai šalių jau pereinant prie ekonomikos išjudinimo etapo, pradės ryškėti vadinamieji „kieti“ įrodymai.
„Atsiras lyginamieji kontrolės priemonių spektrai. Tikriausiai išsiaiškinsime, ar veido kaukės ir priesakai laikytis 2 metrų atstumo buvo efektyvūs, ar reikėjo masiškai izoliuotis, ar reikėjo griauti ekonomiką.
Kol kas įrodymų smarkiai trūksta, bet netrukus jie bus padėti mums ant žemės – atsidarysiančiose gamyklose ir šaligatviuose.
Per šį mėnesį ekonomika buvo skaudžiai mušama, nes „gyvybės svarbiau negu pinigai“. Tačiau visos šios priemonės irgi kainuoja gyvybes, todėl pagrindinėje scenoje – jau politinis apsisprendimas. Žlunga verslai, dūžta svajonės, miršta žmonės“, – svarsto S.Jenkinsas.
Ir primena populiarų galvosopį – vairuotojas, staigiai sukantis vairą, kad neužmuštų vieno žmogaus, turi įvertinti ir tai, jog pasukęs vairą pražudytų kitus penkis žmones.
„Klišė, kad tik laikas parodys, yra teisinga. Bet šis laikas prasideda dabar. Mūsų užduotis – atidžiai fiksuoti visus duomenis ir leisti jiems atskleisti teisybę. Bet ne tokią tiesą, kokią mes patys galbūt norime parodyti“, – pabrėžia apžvalgininkas.