Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį paskelbė, kad keli lyderiai Briuselyje susitiks ieškoti „Europos sprendinių“ politinei krizei, supriešinusiai tarpusavyje daug ES valstybių.
Šis klausimas kelia grėsmę Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vidaus koalicijai, be to, vyko ginčas dėl Viduržemio jūroje išgelbėtus migrantus gabenusio laivo, kuriam Italijos naujoji dešiniojo sparno vyriausybė uždraudė atplaukti į šalies uostus.
„Sekmadienį Briuselyje šaukiu neformalų darbo susitikimą dėl migracijos ir prieglobsčio klausimų, dirbti su valstybių narių, suinteresuotų rasti Europos sprendimus prieš būsimą #EUCO (Europos Vadovų Tarybą), valstybės ar vyriausybės vadovų grupe“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J.C.Junckeris.
Susitikime dalyvaus A.Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir Maltos premjeras Josephas Muscatas, paskelbė jų vyriausybės.
Dalyvaus ir ginčo dėl migracijos priešakinėse linijose atsidūrusių Italijos ir Graikijos lyderiai, taip pat Austrija ir Bulgarija, kurių viena netrukus perims, o kita – perduos pirmininkavimą Europos Sąjungai, naujienų agentūrai AFP sakė šaltiniai Europoje.
Visų 28 ES šalių vadovų viršūnių susitikimas, kurio metu daugiausia dėmesio bus skirta migracijai, vyks birželio 28–29 dienomis.
Žodžių karas
ES svarsto galimybes įsteigti „išlaipinimo platformas“ už bloko ribų, kuriose migrantai būtų apiforminami, rodo viršūnių susitikimo išvadų projektas, kurį antradienį matė AFP.
Nors Viduržemio jūrą kertančių migrantų skaičius nuo šios krizės kulminacijos 2015-2016 metais sumažėjo, pastangas rasti konsensusą sutrikdė nauji įvykiai Europoje, šalims nesutariant, kas turėtų priimti naujus atvykėlius.
Praėjusios savaitės ginčas dėl daugiau kaip 600 gelbėjimo laive „Aquarius“ atsidūrusių migrantų likimo padėjo vėl iškelti migrantų klausimą į ES darbotvarkės pradžią.
Italija atsisakė leisti laivui prisišvartuoti jos uostuose, tuo išprovokuodama žodžių karą su Malta ir suteikdama pretekstą E.Macronui apkaltinti Romą „cinizmu ir neatsakingumu“.
Tuo tarpu A.Merkel, nuo 2015 metų įsileidusi į Vokietiją daugiau kaip milijoną prieglobsčio prašytojų ir sukėlusi šalyje didelį priešiškumą imigracijai, dabar kovoja dėl savo politinės ateities.
Jos vidaus reikalų ministras, griežtosios linijos šalininkas Horstas Seehoferis pirmadienį pareiškė jai ultimatumą per dvi savaites pasiekti ES susitarimus su Italija ir Graikija, kad Vokietija galėtų grąžinti prieglobsčio prašytojus, anksčiau užregistruotus kitoje ES valstybėje narėje.
E.Macronas puolė padėti A.Merkel, savo pagrindinei partnerei Europoje, ir jiems antradienį susitikus pasakė sutinkantis, kad ES šalys turi turėti galimybę prie savo sienų grąžinti visus prieglobsčio prašytojus, anksčiau užregistruotus kitoje valstybėje narėje. Paprastai tai būna šalis prie Viduržemio jūros, į kurią jie atvyko pirmiausiai.
Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), savo šalyje susiduriantis su pasipiktinimu dėl migrantų vaikų atskyrimo nuo tėvų, užsipuolė A. Merkel ir neteisingai nurodė, kad imigracija Vokietijoje didina nusikalstamumą.
2017 metais JAV prašymų suteikti prieglobstį gavo daugiau nei bet kuri kita išsivysčiusi valstybė, nurodoma trečiadienį paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje.
„Katastrofa“
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas trečiadienį prakalbo apie „katastrofą“, panašią į 2015 metų įvykius, jei Europa nesusitars dėl bendro atsako.
S.Kurzo komentaras pasirodė jam ir jo ministrams Austrijos Linco mieste surengus specialią bendrą sesiją su bavarų kolegomis iš Vokietijos partijos CSU, įskaitant H.Seehoferį.
„Negalime laukti, kol mus ištiks katastrofa kaip 2015 metais“, – sakė S. Kurzas, kurio centro dešinės Liaudies partija (OeVP) po praėjusių metų rinkimų suformavo koaliciją su kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe). Per rinkimus viena pagrindinių temų buvo imigracija.
Pasak S.Kurzo, migracija bus svarbi tema Austrijai liepos pradžioje pusmečiui perėmus pirmininkavimą ES. Ketvirtadienį jis Budapešte susitiks su keturių Vidurio Europos šalių lyderiais.
