Tai gali būti prasčiausias dešiniojo sparno partijos rezultatas per visą 14 metų valdymo laikotarpį.
Suskaičiavus daugiau nei pusę balsų, „Fidesz“ gavo daugiau nei 43 proc. balsų, o 2019-aisiais ji laimėjo 52 procentus balsų. Į Briuselį „Fidesz“ turėtų išsiųsti 11 savo atstovų.
Preliminarūs rezultatai parodė, kad Vengrijoje balsavo daugiau nei 56 proc. rinkėjų – tai šalies rekordas, kalbant apie EP rinkimus.
Nors „Fidesz“ Vengrijos politikoje dominuoja nuo 2010 metų, daugelis yra labai nepatenkinti tuo, kaip ji valdo šalį. Gili ekonomikos krizė ir neseniai kilę skandalai, susiję su „Fidesz“ politikais, sukrėtė partiją, kuri sako puoselėjanti šeimos vertybes ir krikščioniškąjį konservatizmą.
Dėl šių veiksnių iškilo vienas grėsmingiausių kada nors V. Orbanui tekusių varžovų. Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras) vasarį nutraukė savo narystę „Fidesz“ ir per kelis mėnesius sukūrė stipriausią Vengrijos opozicinę partiją.
Ši partija, „Pagarba ir laisvė“ (TISZA), sekmadienį surinko 31 proc. balsų ir turėtų gauti septynis mandatus Europos Parlamente.
Rinkimų rezultatus P. Magyaras vertino optimistiškai, laikydamas šią dieną lūžio tašku Vengrijos politikoje, kurios centre daugiau nei 14 metų yra V. Orbanas.
„Nors dar nežinome rezultatų, šiandiena yra svarbi. Norėčiau paprašyti visų gerai įsiminti šią dieną. 2024 metų birželio 9 dieną baigėsi viena epocha“, – kalbėjo jis.
Vengrija liepą rotacijos principu šešiems mėnesiams perims pirmininkavimą ES.
Ilgametis Vengrijos ministras pirmininkas EP rinkimus piešė kaip varžybas, kuriose bus nuspręsta, ar Rusijos karas Ukrainoje apims Europą. V. Orbanas daug dėmesio skyrė kampanijai, kurioje nuogąstavo, kad karas gali išsiplėsti ir tiesiogiai įtraukti Vengriją, jei pasiseks jo politiniams oponentams.
Dėl didėjančios įtampos su Rusija jis kaltino „karą palaikančius“ Vašingtono ir Briuselio politikus, o savo atsisakymą teikti Kyjivui karinę pagalbą ir kitokią paramą vaizdavo kaip unikalią Europoje poziciją „už taiką“.
