Papildyta 16.16 val.
Lenkijos žiniasklaida praneša, kad potvynis pareikalavo dar dviejų aukų. Tai Lenkijos radijui patvirtino Klodzko policijos atstovė. Iki šiol skelbta apie keturis žuvusius žmones.
Vieno vyro buvo surastas Landeko miestelyje, automobilyje. Silezijos Stronio gyvenvietėje pranešta apie palaikus netoli upės vagos.
Papildyta 16.22 val.
Naujausia informacija tokia, kad aukų skaičius kur kas didesnis. Kaip skelbia žiniasklaida, Klodzko rajono atstovė Boguslawa Przybylowicz patvirtino, kad iš viso vien šiame rajone jau yra mažiausiai dešimt aukų.
Trys žmonės žuvo Landeko miestelyje, 7 – Silezijos Stronie gyvenvietėje.
Neoficialiais Vroclavo radijo žiniomis, aukų skaičius dar augs, nes „daug asmenų yra dingę ir apie jų likimą niekas nežinoma“.
Policija kol kas šitų duomenų nepatvirtina, tik teigia turinti informacijos apie tris mirtis, susijusias su potvyniais.
Tvirtina pylimus
Didelę Vidurio Europos dalį apėmus didžiausiems per daugelį metų potvyniams, Vengrijos ir Lenkijos kariai iš sraigtasparnių leido smėlio maišus, kad sutvirtintų upių pylimus, ir evakavo gyventojus.
Pastarosiomis dienomis plačią regiono dalį, įskaitant taip pat ir Čekiją, Slovakiją, Austriją, užklupo dideli potvyniai.
Potvynio bangoms ruošiasi Budapeštas, Vengrijos sostinė prie Dunojaus upės, ir Vroclavas, pietvakarių Lenkijos miestas prie Oderio upės, kurio senamiestis pilnas architektūros vertybių.
Budapešte uždarytos žemutinės miesto krantinės, kurias, manoma, vėliau gali užlieti pakilęs vanduo. Taip pat buvo uždaryta apatinė miesto simboliu laikomos Margaret salos dalis.
Vroclave ugniagesiai gelbėtojai ir kariai naktį praleido smėlio maišais tvirtindami upių pylimus. Miesto zoologijos sodas, įsikūręs palei Oderį, antradienio rytą kvietė savanorius pildyti smėlio maišus.
„Mes ir mūsų gyvūnai būsime nepaprastai dėkingi už jūsų pagalbą“, – rašoma zoologijos sodo kreipimesi.
Miesto valdžia teigė mananti, jog potvynis čia pasieks aukščiausią tašką maždaug penktadienį, nors kai kas prognozavo, kad tai įvyks anksčiau. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas anksti antradienį susitiko su Krizių valdymo grupe ir sakė, kad meteorologų prognozės yra nevienodos.
D.Tusko Vyriausybė paskelbė stichinės nelaimės padėtį visame nukentėjusiame Pietų Lenkijos regione.
Kolektyvinės pastangos
Į pietus nuo Vroclavo gyventojai visą naktį dėjo pastangas gelbėdami 44 tūkst. žmonių apgyvendintą Nysą, kai dieną prieš tai ten iš krantų išsiliejo Klodzkos upė.
Miesto meras Kordianas Kolbiarzas sakė, kad 2 tūkst. „moterų, vyrų, vaikų, pagyvenusių žmonių“ susibūrė bandydami gelbėti savo miesto nuo kylančių vandenų ir sudarydami žmonių grandinę, kuri perdavinėjo smėlio maišus į upės krantą.
„Mes tiesiog (...) darėme viską, ką galėjome, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė K.Kolbiarzas. – Ši žmonių, kovojančių už mūsų Nysą, grandinė buvo neįtikėtina. Ačiū jums. Mes kovojome dėl Nysos. Mūsų namų. Mūsų šeimų. Mūsų ateities.“
Čekijoje labiausiai nukentėjusiuose dviejuose šiaurės rytų regionuose vanduo jau slūgsta. Vyriausybė pritarė 2 tūkst. karių dislokavimui, kad jie padėtų likviduoti potvynio padarinius. Manoma, kad žala sieks milijardus eurų.
Visgi planuota maždaug 1 tūkst. žmonių evakuacija Veselyje prie Lužnicės gali būti atidėta, nes vanduo kol kas nepasiekė kritinio lygio.
Aukų iki antradienio 17
Kaip antradienio rytą pranešė BBC, žuvusiųjų potvynių metu Vidurio Europoje skaičius pirmadienio vakarą jau siekė 17. Kokie bus audros „Boris“ nuostoliai, kol kas net spėlioti anksti, nes gamtos stichija vis dar nerimsta.
Kaimyninėje Lenkijoje – dar viena nerami naktis. Pietinė ir pietvakarinė jos dalis vis dar galynėjasi su potvyniais, kadangi miestus ir miestelius pasiekia naujos vandens bangos.
Šiuo metu nerimaujama dėl Vroclavo – naktį iš netoliese esančios hidroelektrinės plūstelėjo vanduo, tad gali būti, kad viena iš miesto dalių bus apsemta.
Lenkija stato įtvirtinimus
Pasak naujienų agentūros „Reuters“, antradienio naktį pietiniame Lenkijos Nysos mieste, turinčiame 40 tūkst. gyventojų, savanoriai stiprino užtvankas, kad sustabdytų išsiliejusias upes.
Kai kurie gyventojai norėjo patikrinti namus po to, kai pirmadienį buvo paskelbta evakuacija.
„Turėjome pabėgti, nors turime kelis aukštus“, – sakė 45 metų gyventoja Sabina Jakubowska.
„Šiuo metu atrodo ramu, šviečia saulė, žmonės vis dar vaikšto per tiltą... Bandysime grįžti namo ir mes. Tačiau vanduo vis dar yra mūsų gatvėje“.
Iš krantų upės išsiliejo ir Čekijoje, o Slovakijoje ir Vengrijoje pakilo vandens lygis Dunojuje, potvyniai taip pat palietė Austriją.
Čekijos ir Lenkijos pasienio rajonuose Varšuva paskelbė stichinės nelaimės situaciją ir skyrė 1 mlrd. zlotų (234,065 mln. eurų) nukentėjusiems nuo potvynių paremti.
Socialiniuose tinkluose skelbiama vis daugiau vaizdo įrašų, kuriuose – užlietos teritorijos iš viršaus. Vaizdai apokaliptiniai, po vandeniu atsidūrė ne tik laukai, miškai, bet ir gyvenvietės. Kai kur vanduo beveik siekia individualių namų stogus.
Šis vaizdas tinkle „X“ – iš Glenboko kaimo Žemutinėje Silezijoje, Lenkijoje. Potvynio banga jį visiškai paskandino, čia išsiliejo Klodzka Nysa upė.
Miesteliai, kuriuose vanduo jau nuslūgo, atrodo kaip po karo. Apgriauti namai, neišvažiuojami keliai, plytomis, lentgaliais, medžiais užverstos gatvės. Ir visur krūvos šiukšlių.
Kaip skelbia lenkų naujienų svetainė gazeta.pl, vietiniai skundžiasi buvę palikti likimo valiai. Štai Silezijos Stronie miestelį potvynis paskandino sekmadienį, kai sugriuvo turėjęs apsaugoti pylimas, buvo nuplėštas tiltas. Žmonės gelbėjosi ant namų stogų, vyko sudėtinga jų evakuacija. Šiuo metu miesto gatvėse vanduo kiek nuslūgo, tačiau stipriai apgadintas pylimas, tad vanduo per jį tebesilieja nevaržomai.
Miestelio negali pasiekti net amfibijos. Kaip pasakoja gyventojai, situacija čia yra tiesiog tragiška, žmonėms trūksta geriamo vandens, maisto, nėra elektros, neveikia vandentiekis, mobilusis ryšys, tad neįmanoma susisiekti nei su artimaisiais, nei su tarnybomis, kurių pagalba labai reikalinga.
„Miestas yra sugriautas, keliai neišvažiuojami, o žmonės likę patys sau. Ten būtina tuoj pat pagalba“, – gazeta.pl pasakojo viena gyventoja.
Kitose gyvenvietėse aplinkui žmonės pasakoja nesitikėję jokio potvynio, jų esą niekas neįspėjo, o šalia namų tekėję upeliai tebuvo kaip šaltiniai, kur kojas vos galėjai įmerkti. Tačiau galingas potvynis juos pavertė putojančio vandens masyvais, kurie tiesiog skandino viską aplinkui.
Landeko miestelyje vaizdais irgi apokaliptiniai. Vanduo nuslūgo, tačiau tai, ką jis paliko, primena vietas, kur ką tik praūžė karas.
Šią vietovę irgi užliejo vanduo neatlaikius užtvankai, čia taip pat trūksta geriamo vandens, maisto, elektros energijos, neveikia mobilusis ryšys, o dėl to daug sunkiau susisiekti su žmonėmis ir tarnybomis.
Užlieta Bratislava
Ne ką geresnė situacija ir kitose šalyse. Čekijoje pirmadienio popietę neatlaikė užtvanka prie Ostravos miesto netoli sienos su Lenkija. Dalis miesto patvino, tačiau vis dėlto situaciją pavyko suvaldyti, padedant tūkstančiams karių.
Litovelio mieste Čekijos šiaurės rytuose apie 70 proc. teritorijos po vandeniu – jo lygis čia siekia net apie metrą.
Slovakija irgi praneša apie tai, kad vandens lygis Dunojuje sostinėje Bratislavoje pasiekė maksimalią 9,7 m ribą ir užtvindė istorinį Senamiestį. Vanduo toliau kyla.
Vengrija, esanti Dunojaus žemupyje, taip pat ruošiasi atplūstančiam vandeniui – čia potvynių tikimasi artimiausiomis dienomis. Prognozuojama, kad užtvindytos gali būti maždaug 500 km teritorijos palei Dunojų. Jo vandens lygis kyla maždaug apie metrą per parą, praneša BBC.
Budapeštas ruošiasi, pranešė jo merija, tam jau supilta milijonas maišų su smėliu, kurie gali padėti apsisaugoti nuo vandens. Ribojamas tramvajų eismas, uždaromi kai kurie keliai palei Dunojų, sustabdytas ir traukinių eismas tarp Budapešto ir Vienos.
Austrijos Sankt Pelteno mieste per keturias dienas iškrito daugiau kritulių, nei lietingiausią rudenį iki šiol, 1950 metais. Šalyje nukentėjusiems nuo potvynių žmonėms padeda kariai.
Rumunijos rytuose po vandeniu irgi atsidūrė ištisi miestai ir miesteliai. Nuostoliai čia milžiniški, daugybė žmonių liko be nieko, visas jų užgyventas turtas sugadintas.
Krituliai kol kas nesiliauja. Antradienį vėl gausiai lyti turėtų Austrijoje, Čekijoje ir Vokietijos pietrytinėje dalyje. Tad užtvindymai tęsis dar bent keletą dienų, vis dėlto orai Vidurio Europoje rimsta ir jau netrukus turėtų būti gerokai sausiau.
Tačiau audra „Boris“ juda toliau į pietus ir ji turėtų pasiekti Italiją, kur irgi tikimasi labai stiprių kritulių, ypač šalies šiaurinėje dalyje, kur prognozuojamas kritulių kiekis per trumpą laiką prognozuojamas iki 100-150 mm.