„Koronapasas“ – tai skaitmeninė aplikacija telefone, kuri parodo, ar jos naudotojas pasiskiepijęs nuo koronaviruso, ar jo koronaviruso testo rezultatas buvo neigiamas per paskutines 72 valandas, taip pat tai, ar žmogus per paskutines 2–12 savaičių persirgo COVID-19 infekcija. Kai kuriais atvejais Danijos „koronapasas“ gali būti ir popierinis, rašo BBC.
Skaitmeniniai sertifikatai – būdas Europai „atsirakinti“. Europos Sąjunga siekia, kad „žaliasis pasas“ valstybėse narėse, tarp jų ir Lietuvoje, būtų naudojamas jau birželio mėnesį. Lietuvoje iki to laiko planuojama verstis su nacionaliniu galimybių pasu.
Kai kuriose šalyse dėl privatumo tokie pasai sulaukė kontroversiškų vertinimų, tačiau Danija nepabūgo ir šios iniciatyvos įgyvendinimo ėmėsi viena pirmųjų, rašo BBC.
Kodėl Danija sparčiai imasi koronaviruso paso?
Kitaip nei didžiajai Europos daliai, Danijai pavyko išvengti trečiosios koronaviruso bangos ir dabar ji mažina karantino apribojimus, kurie šalį sukaustė dar pernai gruodį.
Danijos užsikrėtimų ir mirčių skaičiai šiuo metu vieni mažiausių Europoje ir valdžia mano, kad infekcija šalyje kontroliuojama.
„Dabar galime atsidaryti vis labiau. Ir tai visiška priešingybė to, ką šiuo metu išgyvena kai kurios kitos šalys“, – praėjusį mėnesį, kai buvo paskelbta apie karantino ribojimų laisvinimo planą, sakė šalies ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Daugelis karantino ribojimų atlaisvinimų priklauso nuo „koronapaso“. Šiuo metu Danijoje jis taikomas kirpykloms ir tatuiruočių salonams, bet ne parduotuvėms. Jis taip pat bus reikalingas norintiems lankytis teatruose, kino teatruose ir sporto klubuose. Nesilaikantiems šios naujos tvarkos gresia baudos.
Pasas išmaniuosiuose telefonuose veikia naudojantis programėle „MinSundhed“. Atlikus koronaviruso testą jo rezultatas tampa pasiekiamas programėlėje. Norint kažkur apsilankyti užtenka parodyti programėlę telefone ir asmens dokumentą. Popieriniai sertifikatai taip pat naudojami, o vaikams jų naudoti nereikia. Patobulinta mobilioji aplikacija turėtų „MinSundhed“ pakeisti kitą mėnesį.
Leidžia jaustis saugiau
Zoologijos sodai ir atrakcionų parkai buvo vieni pirmųjų, kurie pritaikė „koronapasus“. Kopenhagos zoologijos sode jau šurmuliuoja šeimos – čia galima ir užsimiršti, kad pasaulį kamuoja pandemija.
„Turėjome įsteigti naujus patikros punktus, – BBC sakė zoologijos sodo atstovas Jacobas Munkholmas Hoeckas, – tam teko skirti daug išteklių – tai yra minusas. Tačiau viskas einasi sklandžiai.“
„Tai leidžia jaustis saugiau“, – BBC sakė vienas iš prie zoologijos sodo susidariusioje eilėje, kurioje tikrinami besilankančiųjų telefonai, laukiančių tėvų.
„Manau, kad tai dalis to, kaip dabar atrodo mūsų gyvenimas, – sakė danė Portia, – mes turime su tuo susitaikyti, jei norime, kad užsikrėtimų skaičius išliktų mažas.“
Eilėje laukiantis Christianas buvo kiek skeptiškesnis: „Nemanau, kad mums to tikrai reikia.“
Kirpyklos Danijoje atidarytos prieš porą savaičių. Gitte Alsing, kuriai priklauso grožio salonas, mano, kad „koronapasas“ leis išvengti uždarymo ateityje.
Iš pradžių buvo šokių tokių nesklandumų – kadangi buvo daug norinčių naudotis „koronapasu“, šio veikimas kiek strigo. Tačiau dabar skaitmeninis pažymėjimas veikia sklandžiai. G.Alsing sako, kad klientai „koronapaso“ naudojimui neprieštarauja. „Jie tiesiog džiaugiasi, kad gali apsikirpti“, – sako ji.
„Aš pasiskiepijusi, tad teturiu susirasti pažymėjimą telefone ir jį parodyti“, – sako viena iš kirpyklos klienčių. „Manau, kad turime viską pradėti iš naujo“, – priduria ji.
Kitas klientas, paklaustas apie „koronapaso“ naudojimą, tiesiog gūžtelėjo pečiais: „Mūsų šeima testuojasi kiekvieną savaitę. Manau, kad taip daro daugelis žmonių“.
Gyventojų testavimas
Danijoje atsirado dešimtys naujų testavimo vietų ir šalies gyventojai raginami vieną ar du kartus per savaitę atvykti testuotis.
Danija testuoja daugiau gyventojų negu bet kuri kita šalis pasaulyje.
„Danijoje gyvena 5,8 mln. žmonių. Kiekvieną dieną galime testuoti daugiau nei pusę milijono žmonių“, – sako Kirstine Vestegaard-Nielsen, Kopenhagos Skubios medicinos pagalbos vadovo pavaduotoja.
Apie milijoną danų – beveik penktadalis visų šalies gyventojų – jau gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę.
Vis dėlto, kaip ir kitose Europos šalyse, tiekimo trukdžiai vėlina vakcinaciją. O praėjusią savaitę Danija apskritai atsisakė vakcinacijos „AstraZeneca“ vakcina.
Danija tikisi visus suaugusius gyventojus paskiepyti iki rugpjūčio pradžios, todėl norint, kad „koronapasai“ veiktų sėkmingai, būtina užtikrinti griežtą gyventojų testavimą.
Verslas džiaugiasi, bet turi ir abejonių
Trečiadienis – svarbi diena Danijoje. Šiandien klientai sugrįžta ne tik į lauko kavines ir restoranus, bet ir į jų vidų. Muziejai, bibliotekos ir meno galerijos taip pat gali atverti duris.
Futbolo sirgaliai, turintys „koronapasą“, gali dalyvauti rungtynėse. Stadionuose jie sodinami į atskirus 500 žmonių blokus.
„Tiesiog nemanau, kad tai turėtų atlikinėti pačios įmonės“, – sako vieno restorano Kopenhagoje savininkas. Jo teigimu, klientų patikra yra nesąžininga našta tenkanti verslui. „Manau, kad tai perdėta priemonė šiuo metu, kai vakcinacija einasi gana sklandžiai, o mirčių skaičius gana mažas“, – BBC sako jis.
Bendrai, maitinimo įstaigos džiaugiasi atsidarymu, bet turi ir abejonių. Rūpestį kelia galimi techniniai nesklandumai, nerimas, kad reikės kontroliuoti klientus ir baimė, kad spontaniškesni klientai gali į restoranus ir neužsukti.
Ką danai mano apie „koronapasą“?
„Koronapasas“ sulaukė nemažo politikų palaikymo. 9 iš 10 Danijos partijų palaikė atnaujinimo planą, Danijos pramonės konfederacija taip pat palaikė sertifikato naudojimą.
„Tai nepaprastas įrankis esant ypatingai situacijai“, – sako konfederacijos vadovas Larsas Sandahlas Soerensenas. „Alternatyva tam šiuo metu būtų nebent nieko neatidarinėti. „Koronapasas“ – būdas veiksmingai išgyventi šią krizę. Be to, tai laikina“, – BBC sakė jis.
Per pastaruosius metus Danijos visuomenė iš esmės palaikė kovos su koronaviruso plitimu priemones. Vis dėlto, kai kurie mano, kad naujausias žingsnis kiek peržengė ribas.
Peticija, kuria siekiama sustabdyti „koronapaso“ naudojimą surinko apie 40 tūkst. parašų. Jos iniciatorius teigė, kad tokios priemonės yra neetiškos ir skaldančios visuomenę.
Keli šimtai žmonių dalyvavo neseniai organizuotame proteste prieš karantino suvaržymus.
Vis dėlto, kaip rašo BBC, tokio skaitmeninio sertifikato įdiegimas Danijoje nėra tokia opi problema, kaip, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad „koronapaso“ naudojimą palaiko 67 proc. danų, prieš sertifikatą pasisakė 16 proc. apklaustųjų.
„Pažymėjimą gali gauti visi“
Diskusijos Danijoje sukosi ne tiek apie etinius jo naudojimo aspektus, kiek apie praktinius dalykus. Tai, kad danai turi galimybę dažnai testuotis, taip pat pasitikėjimas valdžia ir bendruomenės dvasia paremta šios šalies kultūra, gali paaiškinti, kodėl tokiai iniciatyvai buvo mažai prieštaraujama.
„Danai nebijo, kad informacija bus naudojama netinkamai“, – sakė Aarhuso universiteto politikos mokslų profesorius Michaelas Bangas Petersenas.
„Šį pažymėjimą gauti gali visi. Į jį žvelgiama kaip į būdą apsaugoti vienam kitą ir grįžti prie normalesnio gyvenimo“, – BBC sakė profesorius.
Savo skaitmeninio koronaviruso sertifikato versijas svarsto ir kai kurios kitos šalys. Kiek laiko bus naudojamas Danijos „koronapasas“, dar nėra nuspręsta. Šalies parlamentarai per ateinančias kelias savaites spręs dėl jo ateities.
Kol Europos Sąjunga ruošia „žaliąjį pasą“, šalys belaukdamos po truputį kuria savo skaitmeninius sertifikatus. Daugelis atsižvelgs į tai, kaip seksis danams ir jų „koronapasui“.
