Iš viso Danijoje buvo nužudyta 15 mln. audinių.
Paskubomis užkasus audines didelėse duobėse, netrukus irstantys kūnai iškilo į dirvos paviršių, o žiniasklaida juos praminė „audinėmis zombėmis“. Kyla grėsmė, kad kitos masinės kapavietės užterš geriamąjį vandenį.
Anot pareigūnų, 4,7 tūkst. negyvų audinių paprasčiausiai dingo, jos nėra įtrauktos į oficialius registrus.
Tačiau paaiškėjo, kad sprendimas išnaikinti gyvūnus nebuvo teisėtas. Neaišku, ar M.Frederiksen tai žinojo duodama šį įsakymą.
Ji, apsilankiusi audinių ūkyje ašarodama atsiprašinėjo už „klaidas“, bet vis tiek nurodė išnaikinti audines. Dabar Danijos vyriausybė bando atgaline data priimti įstatymą, kuris legalizuotų žvėrelių naikinimą.
Tikimasi, kad jis bus priimtas pirmadienį, rašo „The Washington Post“.
Pakenkė kovai su pandemija?
Kai kurie politologai svarsto, ar audinių fiasko nepakenkė vyriausybės gebėjimui ryžtingai kovoti su pandemija – pastarąsias dvi savaites naujų užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje sparčiai augo.
Audinių auginimas Danijoje – šimto metų senumo industrija. Šalis yra didžiausia kailių gamintoja pasaulyje, aukcionuose pritraukianti pirkėjus iš viso pasaulio.
„Kopenhagen Fur“, didžiausias kailių aukcionas, pernai pardavė 25 mln. danų gamintojų audinių kailių. Prieš prasidedant žudymui, audinių šalyje buvo triskart daugiau nei žmonių.
Pramonė išgyveno vis mažėjančią kailių paklausą ir kelis dešimtmečius besitęsusią gyvūnų teisių gynėjų kritiką. Jie piktinosi siaubingomis sąlygomis ūkiuose.
Tokios sąlygos lėmė, kad, atradus naują viruso atmainą, audinės ėmė kelti didelę grėsmę.
„Audinės labai tankiai gyvena. Jos nesilaiko atstumo. Jos neturi galimybės plautis rankų. Dėl to, kaip šie gyvūnai buvo laikomi, ir dėl jų skaičiaus, audinės sukėlė ypatingą susirūpinimą“, – „The Washington Post“ sakė profesorius iš Kopenhagos universiteto Allanas Randrupas Thomsenas.
„Pernelyg dramatiška“
Audinės koronavirusu užsikrėtė ir JAV, Ispanijos bei Nyderlandų ūkiuose, kuriuose pirmiausia ir buvo nustatyta, jog gyvūnai gali perduoti virusą žmonėms.
Ispanijoje ir Nyderlanduose dalis žvėrelių taip pat buvo išnaikinti, tačiau dramos buvo mažiau. Pavyzdžiui, Nyderlanduose su audinėmis susijusia viruso atmaina užsikrėtė tik ūkiuose dirbę žmonės – ji toliau neišplito.
Danijos valstybinis Serum institutas tvirtino, kad tūkstančiai žmonių galėjo būti užsikrėtę naujomis, su audinėmis susijusiomis koronaviruso atmainomis. Ir bent dvylika užsikrėtė atmaina, kuri atrodė atsparesnė vakcinoms.
Vėliau institutas pripažino, kad skelbiant šią informaciją atsparesnė vakcinoms atmaina jau nebeplito tarp žmonių, tačiau institutas tuomet nebuvo tuo tikras, rašo „The Washington Post“.
Valstybinio Serum instituto vadovas Kaare Molbakas, kartu su M.Frederiksen paskelbęs, kad Danija gali tapti naujo protrūkio vieta, neseniai viename interviu pripažino: pareiškimas buvo „pernelyg dramatiškas“.
K.Molbakas sakė, kad institutas jautė spaudimą ir neturėjo laiko kruopščiai patikrinti duomenų, kai koronavirusas sparčiai plito audinių ūkiuose.
Profesorius A.R.Thomsenas sako, kad žvėrelių naikinimas buvo apdairus veiksmas siekiant atsikratyti viruso „rezervo“, kuris paskatintų mutacijas ir užkrėstų žmones, net jei naujos atmainos tarp žmonių plinta ne taip greitai.
Kai Valstybinis Serumo institutas skelbė informaciją, 50 proc. žmonių, užsikrėtusių su audinėmis susijusiomis viruso atmainomis, buvo Šiaurės Jutlandijoje. Dabar šis skaičius sumažėjo iki 24 proc.
„Esu įsitikinusi, kad žvėrelių žudymas buvo teisingas sprendimas“, – sakė instituto virusologė Tyra Grove Krause.
Aistros dėl teisėtumo
Premjerė sakė nežinojusi, kad nurodymas išnaikinti audines yra nelegalus iki pat lapkričio 8-osios – praėjus keturioms dienoms po to, kai apie jį M.Frederiksen informavo visuomenę.
Tačiau Danijos Kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Tage Pedersenas tvirtino, kad M.Frederiksen jam skambino lapkričio 7 dieną – po to, kai jis paklausė, ar toks nurodymas yra teisėtas.
T.Pedersonas nacionaliniam transliuotojui citavo premjerę: „Vyriausybė laikosi tvirtos pozicijos. Visos audinės turi būti nužudytos. Nėra kelio atgal.“
„Didžioji problema ta, kad į tai turėjo būti įsitraukęs parlamentas. Tai būtų galėję padėti išsaugoti audinių pramonę“, – „The Washington Post“ sakė konstitucinės teisės profesorius Pietų Danijos universitete Frederikas Waage.
Tačiau nuomonės apklausos rodo, kad M.Frederiksen populiarumui nebuvo pakenkta. Tai sufleruoja, kad dauguma danų mano, jog audinių išžudymas buvo reikalingas.
