Praeitą savaitę Danija Jungtinės Karalystės vadovaujamoje NATO misijoje Estijoje dislokavo 200 karių. Taip siekiama atgrasyti Rusiją nuo Baltijos šalių puolimo.
2014 m. Rusija įvykdė Krymo pusiasalio aneksiją ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje vykstančiame konflikte, nusinešusiame daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.
„Rusijos elgesys sukūrė nenuspėjamą ir nestabilią saugumo aplinką Baltijos jūros regione“, – Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas sakė bendroje spaudos konferencijoje su Latvijos premjeru Mariu Kučinskiu.
„Kai 2010 m. pirmosios kadencijos metu Kopenhagoje priėmiau (Vladimirą) Putiną, visi manė, kad tai bus naujo, geresnio ir kur kas draugiškesnio bendradarbiavimo tarp Europos ir Rusijos pradžia. Ir kad galime sumažinti karines išlaidas“, – pridūrė L.L.Rasmussenas.
„Tačiau atsižvelgiant į Rusijos agresiją ir tai, kas nutiko Kryme, manau, kad paprasčiausiai turime būti realistai ir daugiau investuoti į saugumą“, – sakė Danijos premjeras.
2016 m. Rusija Kaliningrado srityje diskolavo „Iskander-M” raketas ir „S-400“ oro gynybos sistemą.
L.L.Rasmussenas: „Tačiau atsižvelgiant į Rusijos agresiją ir tai, kas nutiko Kryme, manau, kad paprasčiausiai turime būti realistai ir daugiau investuoti į saugumą.“
Praeitų metų balandį Danija paskelbė, kad Maskva įsilaužė į jos gynybos kompiuterių tinklą ir gavo prieigą prie 2015-2016 m. darbuotojų elektroninių laiškų.
Vokietijos centro dešiniųjų mažumos vyriausybė turi įtikinti parlamentą paremti pasiūlymą, kad per artimiausius penkerius metus gynybos biudžetas būtų padidintas 20 proc. L.L.Rasmussenas sakė besitikintis, kad pasiūlymui pritars „didžioji dauguma“ parlamentarų.
„Norime matyti save kaip NATO narę. O tam, kad elgtumėmės kaip tokia narė, turime padidinti išlaidas“, – sakė jis ir pridūrė, kad Danijos kariuomenei taip pat reikia skirti daugiau lėšų.
„Prieš penkerius metus manėme, kad gynybos linija bus ne Europoje, o tarptautinėse operacijose. Šiandien suvokiame, kad mums reikia abiejų pajėgumų“, – teigė L.L.Rasmussenas.
