Tarybą sudaro galingas penkių nuolatinių, veto teisę turinčių narių organas, kurio sudėtis atspindi jos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo aplinkybes: Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.
Taip pat joje yra 10 besikeičiančių šalių, kurios dirba dvejų metų kadenciją.
Jas renka 193 JT narės, slaptu balsavimu nuspręsdamos dėl regioninių grupių kandidačių. Jos paprastai būna išrenkamos beveik vienbalsiai, tačiau kartais rezultatai atspindi pasaulinę įtampą.
Praėjusiais metais Slovėnija įveikė artimą Rusijos sąjungininkę Baltarusiją kovoje dėl Rytų Europos regioninės grupės atstovo vietos, o šis balsavimas parodė pasaulio priešišką poziciją Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.
Šiais metais regioninės grupės pasiūlė Somalį į Afrikos vietą, Pakistaną į Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vietą, Panamą į Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono vietą, Daniją ir Graikiją į dvi Vakarų šalių vietas.
Ketvirtadienį išrinktų penkių Tarybos narių kadencija prasidės sausio 1 dieną.
Saugumo Tarybai pavesta palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, tačiau dėl Rusijos veto teisės ji negali imtis veiksmų dėl Ukrainos. Dėl glaudžių JAV ryšių su Izraeliu ji nepareikalavo nutraukti karo veiksmų Gazos Ruože.
Beveik visos šalys sutinka, kad Saugumo Taryba turi išsiplėsti ir atspindėti šiuolaikinio pasaulio geopolitinę dinamiką, tačiau JT nesugeba susitarti, kaip tai padaryti, todėl stabdo svarbią reformą.
Beveik visos naujosios Tarybos narės po balsavimo padarė bendrus pareiškimus, kuriuose pasisakė už taiką ir diplomatiją.
Tačiau „Human Rights Watch“ (HRW) atstovybės direktorius prie JT Louis Charbonneau (Lui Šarbono) pareiškė, kad „rinkimai be varžovų į vietas Saugumo Taryboje ar bet kurioje kitoje JT institucijoje yra pasityčiojimas iš žodžio „rinkimai“.
„Šalys narės turėtų turėti galimybę rinktis, kad vyriausybės, atsakingos už rimtus žmogaus teisių pažeidimus, galėtų būti atmestos“, – sakė jis.
Prieš balsavimą išsamiame interviu Pakistano ambasadorius prie JT Muniras Akramas teigė, kad jo šalis, istoriškai daug prisidėjusi prie JT taikos palaikymo misijų, sieks, kad šios taikdarių pajėgos imtųsi aktyvesnės veiklos, o ne tik stebėtų, kaip laikomasi galiojančių taikos susitarimų.
Pakistano kariai dalyvavo dešimtyse JT taikos palaikymo misijų Afrikoje ir Azijoje.
„Turime keisti JT taikos palaikymo pobūdį, kad galėtume spręsti tokius konfliktus, su kokiais šiandien susiduriame daugelyje pasaulio dalių, – sakė M. Akramas. – Taigi tai yra nuolatinė diskusija, kuri vyksta JT.“
„JT turi imtis aktyvesnio vaidmens bandant užtikrinti taiką kai kuriuose tuose konfliktuose, – pridūrė jis. – Ši diskusija vyksta, ir mes tikimės prie jos prisidėti.“
