Danija, 30 metų nedalyvavusi Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje, tokios pozicijos atsisako po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Referendumas vyko kaimyninėms Suomijai ir Švedijai pateikus istorines paraiškas įstoti į NATO, karui Ukrainoje verčiant Europos šalis persvarstyti savo saugumo politiką.
„Šįvakar Danija pasiuntė labai svarbų signalą. Savo sąjungininkėms Europoje ir NATO, ir [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui. Mes parodome, kad kai Putinas įsiveržia į laisvą šalį ir kelia grėsmę stabilumui Europoje, mes, kiti, veikiame išvien“, – džiūgaujantiems šalininkams pasakė premjerė Mette Frederiksen.
„Dabar Danija gali dalyvauti Europos bendradarbiavime dėl gynybos ir saugumo. Dėl to labai, labai džiaugiuosi“, – sakė ji.
Danija ES narė yra nuo 1973 metų, bet 1992-aisiais nesutiko perduoti daugiau galių Briuseliui, kai 50,7 proc. danų atmetė šiuolaikinę ES įteisinusią Mastrichto sutartį. Pastarajai buvo pritarta tik po metų, kai po derybų Kopenhagai buvo patvirtintos išimtys keturiose suvereniose srityse: dėl bendros valiutos euro, kurį Danija atmetė per referendumą 2000 metais, teisingumo ir policijos reikalų, gynybos ir ES pilietybės.
Galimybė taikyti išimtį bendros gynybos politikos klausimais reiškia, kad ši Skandinavijos šalis, viena iš NATO steigėjų, nuo 1993-iųjų nedalyvavo bloko užsienio politikoje, susijusioje su gynybos sritimi, taip pat nesiuntė savo pajėgų į ES karines misijas.
Anksčiau trečiadienį atiduodama savo balsą M.Frederiksen sakė, jog 5,5 mln. gyventojų turinti Danija yra „per maža, kad stovėtų viena labai nesaugiame pasaulyje“.
„Prieš vasario 24-ąją, prieš Rusijos invaziją, buvo viena Europa, o po jos yra kita Europa, – paaiškėjus referendumo rezultatams pasakė premjerė. – Kai mūsų žemyne vėl vyksta karas, negalima būti neutraliems.“
66,9 proc. Danijos rinkėjų, kurių iš viso yra 4,3 mln., referendume balsavo už išimties atsisakymą, o 33,1 proc. – „prieš“.
ES sveikina rezultatus
ES vadovai Ursula von der Leyen ir Charles'is Michelis sveikino Danijos referendumo rezultatus.
Danijos sprendimas yra „įtaigi įsipareigojimo mūsų bendram saugumui žinia“, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos pirmininkė U.von der Leyen. Pasak jos, bendradarbiavimas bus naudingas ir Danijai, ir ES.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch.Michelis savo ruožtu tviteryje parašė: „Šis sprendimas bus naudingas Europai; dėl jo ir ES, ir danai bus saugesni ir stipresni.“
Tradiciškai euroskeptiška Danija dažnai sakydavo „ne“ didesnei ES integracijai. Praėjusį kartą šalis taip pasielgė 2015 metais, kai nubalsavo prieš glaudesnį bendradarbiavimą su ES teisėtvarkos ir saugumo klausimais, baimindamiesi prarasti suverenitetą imigracijos srityje.
Analitinio centro „Europa“ duomenimis, per 29 metus Kopenhaga 235 kartus pasinaudojo jai suteikta išimtimi gynybos srityje.
M.Frederiksen paskelbė apie referendumą praėjus vos dviem savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą ir pasiekusi atitinkamą susitarimą su dauguma Folketingo (parlamento) partijų.
Ji taip pat pristatė planus iki 2033 metų padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, kad jos atitiktų narystės NATO reikalavimus.
„Nėra abejonių, kad Ukraina – pagrindinė priežastis, paskatinusi surengti referendumą“, – sakė „Europa“ direktorė Lykke Friis.
11-a iš 14-os Danijos partijų, turinčių daugiau kaip tris ketvirtadalius vietų parlamente, ragino rinkėjus balsuoti už išimties atsisakymą.
Tuo metu dvi ultradešiniosios euroskeptiškos partijos ir viena kraštutinių kairiųjų partija kvietė danus pasakyti „ne“.
Jos teigė, kad bendra Europos gynyba būtų palaikoma NATO sąskaita, o šis Vakarų karinis aljansas yra Danijos gynybos ramstis nuo pat jo įkūrimo 1949 metais.
