Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas pareiškė, kad jo šalis sustiprins pasienio kontrolę prie sienos su Vokietija. Bus tikrinami traukiniais atvykstančių keliautojų dokumentai. Kol kas neaišku, kiek truks šis tikrinimas, kurį paskatino pabėgėlių antplūdis.
„Kai Šiaurės šalys uždaro savo sienas, tai gali sukelti didelių pasekmių Danijai“, – pabrėžė L.L.Rasmussenas, turėdamas omenyje Švedijos sprendimą.
„Dėl to gali atsirasti daugiau prieglobsčio prašytojų“, – jis sakė žurnalistams Kopenhagoje.
Švedija sustiprino saugumo reikalavimus
Visi traukinių, autobusų ir keltų keleiviai, vykstantys iš Danijos į Švediją, nuo pirmadienio privalės pateikti asmens dokumentą su nuotrauka, kad galėtų kirsti sieną, o šis drastiškas Stokholmo vyriausybės žingsnis buvo atliktas siekiant suvaldyti precedento neturintį migrantų antplūdį.
Keleiviai buvo perspėti apie gresiančias ilgas eiles ir vėlavimus, nuo vidurnakčio (1 val. Lietuvos laiku) įsigaliojus naujai tvarkai Eresūno (Zundo) tilto ir tunelio Danijos pusėje. Tuo keliu traukdavo daug migrantų ir pabėgėlių, norinčių pradėti gyvenimą iš naujo Švedijoje.
Naujasis sprendimas turi padėti sumažinti dokumentų neturinčių atvykėlių skaičių ir buvo priimtas po to, kai Švedija, kurios kiekvienam gyventojui tenka daugiau prieglobsčio prašytojų negu bet kuriai kitai Europos šaliai, pareiškė nebegalinti susitvarkyti su nereguliuojamu žmonių srautu.
Laikina tvora jau buvo įrengta Kopenhagos oro uosto Kastrupo geležinkelio stotyje, kur traukiniai bus stabdomi privalomam tikrinimui, siekiant užkirsti kelią žmonėms, mėginantiems prasmukti palei bėgius.
„Atrodo, tarsi statytume čia Berlyno sieną. Žengiame kelis žingsnius į praeitį“, – sakė vietos geležinkelio „Kystbanen“ vežėjų asociacijos atstovas Michaelis Randroppas.
„Atrodo, tarsi statytume čia Berlyno sieną. Žengiame kelis žingsnius į praeitį“, – sakė vietos geležinkelio „Kystbanen“ vežėjų asociacijos atstovas Michaelis Randroppas.
Sprendimas atnaujinti tikrinimą pasienyje reiškia, kad keleiviai, vykstantys iš Danijos į Švediją, privalės pateikti savo pasus pirmąkart per pusę šimtmečio. Tai bus dar vienas skaudus smūgis Europos branginamai Šengeno laisvo judėjimo sistemai.
Kelios kitos Europos Sąjungos šalys, tarp jų Vokietija, Austrija ir Prancūzija, taip pat atnaujino tikrinimus pasienyje praeitais metais, žemyną krečiant didžiausiai pabėgėlių krizei nuo Antrojo pasaulinio karo.
Daugiau negu milijonas migrantų atvyko į Europą per 2015 metus; jų daugumą sudarė pabėgėliai nuo karo ir smurto Sirijoje, Afganistane ir Irake, nurodė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra.
Švedija, turinti 9,8 mln. gyventojų ir garsėjanti liberalia prieglobsčio suteikimo politika, vien per praeitus metus priėmė apie 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Tačiau nevaržomas antplūdis perkrovė šalies pajėgumus pasirūpinti naujaisiais atvykėliais, o institucijos neseniai perspėjo nebegalėsiančios visų aprūpinti būstu.
Keičiantis nuotaikoms visuomenėje vyriausybė taip pat pradeda keisti atvirų durų politiką.
Kai kurios laikinos sienų kontrolės priemonės jau buvo grąžintos lapkričio 12 dieną, o po to žingsnio atvykstančių migrantų srautas iki gruodžio vidurio sumažėjo nuo 10,5 tūkst. iki maždaug 3,5 tūkst. žmonių per savaitę, nurodė Švedijos migracijos agentūra.
Dėdamas pastangas suvaldyti iš Danijos atvykstančių žmonių srautą Švedijos parlamentas praeitą mėnesį priėmė laikiną nutarimą, įpareigojantį susisiekimo bendroves užtikrinti, kad atvažiuojantys per 8 km ilgio Eresūno tiltą turėtų galiojantį asmens tapatybės dokumentą su nuotrauka.
Visi, nesugebantys pateikti būtinų dokumentų, bus grąžinami, o šios tvarkos nesilaikantiems vežėjams gresia baudos.
„Tikiu, kad tie tapatybės tikrinimai bus veiksmingi. Daugiau žmonių turės prašytis prieglobsčio kitose šalyse“, – migracijos ministras Morganas Johanssonas neseniai sakė Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“.
Tikėtina, kad tie tikrinimai sukels nepatogumų, ypač maždaug 8,6 tūkst. žmonių, kasdien važinėjančių tarp Kopenhagos ir Švedijos pietinio Malmės miesto, bet naujosios priemonės taip pat sukėlė Danijos vežėjų pasipiktinimą dėl finansinių priežasčių.
Danijos geležinkelio bendrovė DSB jau pagrasino imti iš sąsiaurį kertančių keleivių papildomą mokestį, kad padengtų dėl patikrinimų patiriamas išlaidas.
Be to, Danijos keltų bendrovė „HH Ferries Group“ nurodė apskundusi Švediją Europos Sąjungai dėl nesąžiningų konkurencijos sąlygų, nes buvo pareikalauta, kad kompanija apmokėtų tapatybės patikrų sąnaudas.
Bendrovė argumentuoja, kad konsorciumui, valdančiam Eresūno tiltą ir iš dalies priklausančiam Švedijos vyriausybei, buvo sudarytos ypatingos sąlygos, nes iš jo nereikalaujama mokėti už tuos tikrinimus.
Sugriežtinta sienų kontrolė taip pat nepatinka Danijos institucijoms, nerimaujančioms, kad prie sienos įstrigs daug migrantų.
Migracijos krizė smarkiai pakurstė nesutarimus tarp abiejų šalių, o Kopenhagos dešinioji vyriausybė aktyviai stengėsi užtikrinti, kad Danijoje pasiliktų kuo mažiau migrantų ir pabėgėlių.
Praeitais metais ši šalies priėmė tik apie 18 tūkst. prieglobsčio ieškotojų.
