Valdant L.L.Rasmussenui, kurio mažumos vyriausybę neoficialiai palaikė kraštutinių dešiniųjų Danijos liaudies partija, danų parlamentas priėmė ištisą virtinę įstatymų, sugriežtinusių prieglobsčio suteikimo ir imigracijos taisykles.
„Noriu panaudoti visą savo stiprybę, sugebėjimus ir patirtį toliau vadovaudamas Danijai. Prašau danų perrinkti mane per įstatymų leidėjų rinkimus, kurie vyks birželio 5-ąją“, – antradienį parlamente sakė ministras pirmininkas.
Visuotiniai rinkimai šalyje turėjo būti surengti iki birželio 17-osios, kai baigiasi L.L.Rasmusseno ketverių metų kadencija.
Naujausiose viešosios nuomonės apklausose opozicinis kairiųjų blokas, vadovaujamas socialdemokratų, lenkia L.L.Rasmusseno dešiniųjų bloką. Už kairiuosius pasirengę balsuoti 54 proc. respondentų, o dešiniuosius palaiko 46 proc. rinkėjų.
Dešiniojo sparno atsilikimas nuo kairiųjų bloko viešosios nuomonės apklausose atspindi Danijos visuomenės pokyčių troškimą, taip pat – sumenkusį palaikymą kraštutinių dešiniųjų Danijos liaudies partijai. Jos ilgametį nusistatymą prieš imigrantus pastaraisiais metais perėmė dauguma šalies politinių partijų, įskaitant socialdemokratus.
Anot apžvalgininkų, jeigu socialdemokratai laimės rinkimus, jie tikriausiai formuos mažumos vyriausybę, kuri bendradarbiautų su dešiniojo sparno bloku imigracijos klausimais, o su kairiuoju sparnu – kitais klausimais.
Besikeičiantis politinis klimatas
Socialdemokratai taip pat gali rasti bendrą kalbą su euroskeptiškos, prieš imigrantus nusistačiusios Danijos liaudies partijos lyderiu Kristianu Thulesenu Dahliu, pernai pagyrusiu jų poslinkį griežtesnės imigracijos politikos link.
Tokius pokyčius atsargiai stebi kitos kairiojo sparno partijos, dar nepareiškusios paramos socialdemokratų lyderei Mette Frederiksen.
M.Frederiksen, buvusi darbo ministrė, o vėliau vadovavusi Teisingumo ministerijai, pernai siūlė užsieniečius iš „ne Vakarų“ šalių bei „ne etninius danus“ išsiųsti į Jungtinių Tautų stovyklas Afrikoje.
Prieš imigrantus nukreiptą retoriką, pirmiausia įvestą kraštutinių dešiniųjų, dabar dažnai naudoja visos danų partijos.
„Politinis klimatas daugybę metų buvo nukreiptas prieš imigrantus. Danijos liaudies partijos darbotvarkę perėmė pagrindinės partijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Škotijos Aberdyno universiteto dėstytojas, Skandinavijos politikos ekspertas Andersas Widfeldtas.
Vyraujant tokioms nuotaikoms, Danijoje iškilo ir rinkimuose ketina dalyvauti dvi naujos kraštutinių dešiniųjų partijos.
Viena iš jų, „Nye Borgerlige“ („Naujoji dešinė“), pasisakanti už libertarinės ekonomikos politiką, ragina dar labiau sugriežtinti imigracijos taisykles.
Tuo metu dar vienos danų kraštutinių dešiniųjų partijos „Stram Kurs“ („Kieta linija“) lyderis Rasmusas Paludanas yra pagarsėjęs išpuoliais prieš musulmonus, už rasistinius užgauliojimus teismas jam jau yra skyręs lygtinę bausmę, o socialinis tinklas „Facebook“ yra užblokavęs jo paskyrą.
Rasmusseno eros pabaiga?
54-erių premjero L.L.Rasmusseno pralaimėjimas rinkimuose veikiausiai reikštų jo 25 metus trukusios politinės karjeros Danijoje pabaigą.
Centro dešiniųjų partijai „Venstre“ nuo 2009 metų vadovaujantis L.L.Rasmussenas Danijos premjeru buvo dukart: nuo 2009-ųjų iki 2011-ųjų ir nuo 2015-ųjų iki dabar. 2011–2015 metais Danijoje dirbo socialdemokratų vadovaujama vyriausybė.
„Larsas Lokke Rasmussenas žino, kad jei jis pralaimės, taip pat baigsis jo kaip partijos lyderio (karjera)", – visuomeninei televizijai DR sakė politologė Christine Cordsen.
Vis dėlto jam vadovaujant Danijai, šalies ekonomika klestėjo. Prognozuojama, kad šiemet ji išaugs 1,8 procento, palyginti su 1,3 proc. augimu euro zonoje.
Be to, kovą nedarbo lygis šalyje siekė vos 3,7 proc., tuo metu euro zonoje nedarbo lygis buvo 7,7 procento.
Danijos parlamentas – Folketingas – turi 179 vietas, iš jų po dvi priklauso šalies autonominėms teritorijoms Grenlandijai ir Farerų saloms. Partijos privalo surinkti bent 2 proc. balsų, kad patektų į parlamentą.
Paprastai rinkėjų aktyvumas Danijoje yra gana aukštas. 2015 metais savo balsų atiduoti atėjo 85,9 proc. iš 4,5 mln. rinkėjų.
