Kai kailinių žvėrelių fermose buvo aptikta audinių, užsikrėtusių mutavusiu pandeminiu koronavirusu, premjerė Mette Frederiksen lapkričio pradžioje nurodė, kad turės būti numarintos visos 15–17 mln. šalyje auginamų audinių.
Iki tol Danija buvo didžiausia pasaulyje audinių kailiukų eksportuotoja.
Kai naikinimo vajus jau buvo prasidėjęs, nurodymas numarinti visas audines buvo užginčytas teisme. Teismui nutarus, kad įsakas neturėjo teisinio pagrindo, vyriausybę apėmė politinė krizė, paskatinusi žemės ūkio ministrą atsistatydinti.
Vėliau paaiškėjo, kad numarintos audinės vakarinėje Holstebro savivaldybėje esančiame kariniame poligone buvo palaidotos per sekliai, todėl maitoms yrant jos dėl susikaupusių dujų pradėjo veržtis iš po žemės. Be to, kilo nuogąstavimų dėl didelės taršos azoto ir fosforo junginiais.
Naujasis Danijos žemės ūkio ministras Rasmusas Prehnas penktadienį sakė pritariantis sumanymui iškasti palaidotas audines ir jas sudeginti, bet pridūrė, kad tokiam žingsniui būtų reikalingas šalies aplinkos apsaugos agentūros pritarimas.
„Nuo pat pirmosios dienos, kai apie tai išgirdau, troškai, kad audinėmis būtų atsikratyta ir kad jos būtų sudegintos“, – transliuotojui TV2 sakė ministras.
Dauguma įstatymų leidėjų Danijos parlamente, kur ši idėja buvo aptarta, palaiko tokį sprendinį.
Ketvirtadienį premjerė M.Frederiksen ašarodama atsiprašė dėl prasto krizės valdymo, aplankiusi vieną iš nukentėjusių audinių augintojų.
„Man nesunku atsiprašyti už įvykių eigą, nes buvo padaryta klaidų“, – televizijai TV2 sakė M.Frederiksen.
Drastiškas sprendimas sunaikinti milijonus kailinių žvėrelių buvo priimtas nuogąstaujant, kad nauja viruso atmaina gali sumažinti būsimų vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumą.
Praeitą savaitę Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė išvadą, kad potenciali grėsmė žmonių vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumui, „labai tikėtina, buvo panaikinta“, nenustačius daugiau nė vieno užsikrėtimo mutavusiu virusu atvejų.
Remiantis naujausiais duomenimis, Danijoje buvo sunaikinta daugiau kaip 10 mln. audinių.
