Tarp dvylikos karikatūrų, kurios 2005 metų rugsėjo 30 dieną pasirodė dienraštyje „Jyllands-Posten“, buvo ir tokių, kurioje pranašas vaizduojamas kaip teroristas, dėvintis bombos formos turbaną, arba klajoklis su peiliu rankoje, apsuptas burkas dėvinčių moterų.
Šie piešiniai sukėlė kruvinus protestus musulmonų pasaulyje – įpykę demonstrantai degino Danijos vėliavas ir padeginėjo jos diplomatines atstovybes. Dėl daniškų produktų boikoto smuko Danijos eksportas.
Išaiškinti keli nepavykę teroristiniai sąmokslai prieš „Jyllands-Posten“ dienraščio redakciją ir šių metų kruvinas išpuolis prieš šias karikatūras 2006 metais perspausdinusį prancūzų satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“, pakeitė daugelio Europos naujienų laidų toną kalbant islamo ir imigracijos temomis.
Tačiau konkretus šių pokyčių pobūdis vis dar tebėra diskutuojamas.
„Daugelis žiniasklaidos priemonių ėmė baimintis liesti temas, kurios, musulmonų supratimu, yra tabu“, – sakė Andersas Jerichowas, Danijos dienraščio „Politiken“ politikos skilties redaktorius.
„Daugelis žiniasklaidos priemonių ėmė baimintis liesti temas, kurios, musulmonų supratimu, yra tabu“, – sakė Andersas Jerichowas, Danijos dienraščio „Politiken“ politikos skilties redaktorius.
„Manau, kad tai blogai ir musulmoniškam pasauliui, ir likusiai pasaulio daliai“, – sakė jis.
Po išpuolio „Charlie Hebdo“ redakcijoje Rusijos, Kinijos ir Malaizijos žiniasklaida pareiškė, kad žurnalas netinkamai elgėsi pašiepdamas islamą, nors visos šios trys šalys yra kritikuojamos dėl žodžio laisvės suvaržymų.
Tačiau kai kurie Vakarų žurnalistai, ypač Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, taip pat, regis, nėra itin linkę pritarti idėjai, kad dėl žodžio laisvės galima daryti ką tik nori.
Per dešimtmetį nuo pirmųjų karikatūrų pasirodymo „požiūriai į išraiškos laisvę labiau poliarizavosi“, – pažymėjo Londono Goldsmitso koledžo universiteto žurnalistikos profesorė Angela Philips.
Karikatūrų krizė privertė „kai kuriuos žurnalistus rimčiau susimąstyti dėl to, kaip jie atstovauja mažumų grupėms“, sakė ji.
„Kitais atvejais, manau, daugelis žurnalistų dėl jos tapo mažiau jautrūs šiems klausimams. Kai kuriose šalyse net sparčiau linkstama apeliuoti į veikiau esencialistinę išraiškos laisvės sampratą “, – pridūrė A.Philips.
Terorizmo grėsmė
Pranašų vaizdavimas islame yra griežtai draudžiamas. Artimuosiuose Rytuose daug sunitų teologų vis dar laikosi nulinės tolerancijos nuostatos dėl islamo pranašo vaizdavimo, bet pasigirsta ir pragmatiškesnių balsų.
Egipto Al Azharo universitetas, įtakingiausias sunitų mokslo centras, sausio mėnesį pasmerkė „Charlie Hebdo“ karikatūras, tačiau paragino musulmonus jas ignoruoti.
„Gailestingumo ir žmogiškumo pranašo reikšmingumas yra toks didingas ir iškilus, kad jam negali pakenkti karikatūros, nevaržomos padorumo ir civilizuotų normų“, – buvo sakoma jo pareiškime.
Vis dėlto ekspertai nurodo, kad šis pareiškimas neatspindi gilesnių nuotaikų pokyčių regione.
„Šita kontroversija toli gražu neapsiriboja regionu – karikatūros taip pat kelia įtūžį ir pasipiktinimą daugeliui musulmonų JAV ir Europoje“, – AFP sakė Scottas Stewartas iš JAV žvalgybos analitinio konsultavimo centro „Stratfor“.
„Laimei, dauguma jų neatsako į tą įtūžį su prievarta“, – pridūrė jis.
„Laimei, dauguma jų neatsako į tą įtūžį su prievarta“, – pridūrė jis.
S.Stewartas pridūrė, kad pagrindinė grėsmė kyla iš smurtingų islamistinių grupuočių, kurios karikatūromis naudojasi tam, kad „provokuotų vietos džihadistus rengti smurtines atakas Vakaruose“.
Vasario mėnerį Danijoje gimęs Omaras El-Husseinas nušovė vieną kino kūrėją šalimais pastato, kuriame vyko išraiškos laisvei skirtas renginys ir kuriame taip pat dalyvavo Švedijos menininkas Larsas Vilksas, 2007 metais pavaizdavęs pranašą Mahometą kaip šunį.
Karikatūrų daugiau nereikia
Nuo 2005 metų išorinė aplinka prie „Jyllands-Posten“ biuro centrinėje Kopenhagoje ne itin pasikeitė.
Bet jo vidaus tvarkai sprendimas išspausdinti karikatūras, kurį laikraščio darbuotojai tuo metu pavadino „įprastine rutina“, turėjo dramatiškų padarinių.
Gaunamus siuntinius ar paketus imta skenuoti tikrinant, ar juose nėra įtartinų medžiagų, languose buvo įstatyti sprogimams atsparūs stiklai, o priešgaisrinė signalizacija dabar gali suveikti, kad perspėtų darbuotojus pasislėpti viename iš kelių panikos kambarių, kurie buvo įrengti biure.
„Jyllands-Posten“ buvo vienintelis didelis Danijos laikraštis, kuris neperspausdino jokių iliustracijų iš „Charlie Hebdo“ po tragiškų išpuolių, sukrėtusių Paryžių.
Danijos žiniasklaida trečiadienį paminės „Jyllands-Posten“ karikatūrų dešimtmetį, tačiau mažai kas mano, kad metines ji paminės išspausdindama naujas karikatūras.
Danijos žiniasklaida trečiadienį paminės „Jyllands-Posten“ karikatūrų dešimtmetį, tačiau mažai kas mano, kad metines ji paminės išspausdindama naujas karikatūras.
„Tai būtų laikoma pernelyg pavojinga“, – AFP sakė Kurtas Westergaardas, kuris nupiešė karikatūrą, vaizduojančią islamo pranašą su bombos formos turbanu ir kuris dabar gyvena saugomas policijos.
Flemmingas Rose, buvęs „Jyllands-Posten“ kultūros redaktorius, kuris užsakė tas karikatūras, neseniai savo sprendimą jas išspausdinti pavadino „naiviu“.
Būtų priimtina redaktoriams nuspręsti jų neperspausdinti, jeigu jie nuoširdžiai pripažįsta priežastis, dėl ko taip daro, sakė jis.
„Nereikia baksnoti pirštais dėl to, kad žmonės bijo. Bet turite teisę baksnoti pirštais, kai žmonės nėra nuoširdūs dėl savo baimių ir mėgina išsisukinėjančiais aiškinimais jas nuvyti“, – sakė jis laikraščiui „Politiken“.
