Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Mette Frederiksen vadovaujamus socialdemokratus palaiko 27,2 proc. rinkėjų ir jie beveik 10 procentinių punktų lenkia ministro pirmininko Larso Loekke Rasmusseno valdančiąją Liberalų partiją.
Liberalų partija valdžioje yra 14 iš 18 pastarųjų metų.
„Daugelis rinkėjų nori pokyčių, ypač vadinamoji tūkstantmečio karta, galinti balsuoti pirmąjį kartą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Roskildės universiteto politologas Flemmingas Juulas Christiansenas.
Sociologinių tyrimų agentūros „Gallup“ tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti vasarį, parodė, kad 57 proc. danų, tarp jų Gustafas Lindegaardas, mano, jog būsima vyriausybė daugiau dėmesio turėtų skirti klimato kaitos problemoms.
18-35 metų respondentų grupėje net 69 proc. apklaustųjų išreiškė nuomonę, kad klimatas turėtų tapti naujos vyriausybės prioritetu.
„Iš tiesų galvoju, kad pasaulinis atšilimas yra svarbiausias klausimas“, – sakė G.Lindegaardas.
Nauji prioritetai
Danijos socialistinė liaudies partija, daug dėmesio skirianti aplinkosaugai, taip pat turėtų sustiprinti savo pozicijas. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad ji turėtų surinkti apie 8,3 proc. balsų – beveik dvigubai daugiau, nei 2015 metais.
Jei socialdemokratams rinkimai bus sėkmingi, jie ketina formuoti mažumos vyriausybę. Tai įprasta Danijoje, kur taikoma proporcingo atstovavimo rinkimų sistema.
Tokiu atveju socialdemokratams tektų kliautis kairiojo ar dešiniojo sparno parama kaskart, kai bus priimamas teisės aktas.
Danijai džiaugiantis sparčiu ekonomikos augimu, beveik visišku užimtumu ir gera viešųjų finansų būkle, socialdemokratai savo rinkimų kampanijos metu sutelkė dėmesį į klimato problemas ir gerovės valstybės gynimą, žadėdami atšaukti biudžeto išlaidų apkarpymus švietimui ir sveikatos apsaugai.
Analitikai mano, kad socialdemokratai gali bendradarbiauti su dešiniuoju sparnu sprendžiant imigracijos klausimus, o su kairiaisiais – visais kitais klausimais.
Visgi dėl didžiulės politinės fragmentacijos partijai gali tekti ieškoti būdų sudaryti ilgalaikius aljansus stabilumui užtikrinti.
Fone – imigracija
Nors Liberalų partija turėtų prarasti valdžią, jai prognozuojamas panašus rezultatas, kaip ir per 2015 metų rinkimus.
Tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad kraštutinių dešiniųjų Danijos liaudies partija, neformaliai palaikiusi L.L.Rasmusseno mažumos vyriausybę, gali prarasti beveik pusės savo elektorato paramą ir gauti tik 10,7 proc. balsų.
Pastaruosius du dešimtmečius ši antiimigracinė partija palaikė dešiniojo sparno vyriausybes mainais į jos griežtos antiimigracinės politikos įgyvendinimą.
Nors Liberalų partija turėtų prarasti valdžią, jai prognozuojamas panašus rezultatas, kaip ir per 2015 metų rinkimus.
Tačiau dabar tokią antiimigracinę politiką palaiko beveik visos partijos Danijoje, todėl ši politinė jėga prarado savo pagrindinį politinį kozirį.
Pavyzdžiui, socialdemokratai praėjusiais metais pristatė savo pasiūlymą dėl priemonių kovai su imigracija. Be kita ko, buvo siūloma išsiųsti prieglobsčio prašančius asmenis į stovyklas Šiaurės Afrikoje, kol nagrinėjami jų prašymai.
„Laikomės tvirtos ir realistiškos politikos dėl imigracijos. Manome, kad Danija ir kitos šalys turi prievolę padėti bėdoje atsidūrusiems žmonėms, tačiau negalime priimti jų visų“, – sakė įtakingas socialdemokratas Nicolai Wammenas.
Socialdemokratams davė naudos Danijos liaudies partijos populiarumo mažėjimas. Tačiau dalį jos rinkėjų perviliojo dvi naujos ultradešiniosios partijos – „Naujoji dešinė“ ir antimusulmoniškas „Griežtas kursas“.
Danijos parlamentas – Folketingas – turi 179 vietas, iš jų po dvi priklauso šalies autonominėms teritorijoms Grenlandijai ir Farerų saloms. Partijos privalo surinkti bent 2 proc. balsų, kad patektų į parlamentą.
Danai tradiciškai aktyviai balsuoja rinkimuose. 2015 metais savo valią rinkimuose pareiškė 85,9 proc. rinkėjų.
Balsavimas vyksta nuo 8 iki 20 val. (nuo 9 iki 21 val. Lietuvos laiku). Rinkimuose gali dalyvauti apie 4,2 mln. rinkėjų.
Fone – imigracija
Nors Liberalų partija turėtų prarasti valdžią, jai prognozuojamas panašus rezultatas, kaip ir per 2015 metų rinkimus.
Tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad kraštutinių dešiniųjų Danijos liaudies partija, neformaliai palaikiusi L.L.Rasmusseno mažumos vyriausybę, gali prarasti beveik pusės savo elektorato paramą ir gauti tik 10,7 proc. balsų.
Pastaruosius du dešimtmečius ši antiimigracinė partija palaikė dešiniojo sparno vyriausybes mainais į jos griežtos antiimigracinės politikos įgyvendinimą.
Tačiau dabar tokią antiimigracinę politiką palaiko beveik visos partijos Danijoje, todėl ši politinė jėga prarado savo pagrindinį politinį kozirį.
Pavyzdžiui, socialdemokratai praėjusiais metais pristatė savo pasiūlymą dėl priemonių kovai su imigracija. Be kita ko, buvo siūloma išsiųsti prieglobsčio prašančius asmenis į stovyklas Šiaurės Afrikoje, kol nagrinėjami jų prašymai.
„Laikomės tvirtos ir realistiškos politikos dėl imigracijos. Manome, kad Danija ir kitos šalys turi prievolę padėti bėdoje atsidūrusiems žmonėms, tačiau negalime priimti jų visų“, – sakė įtakingas socialdemokratas Nicolai Wammenas.
Socialdemokratams davė naudos Danijos liaudies partijos populiarumo mažėjimas. Tačiau dalį jos rinkėjų perviliojo dvi naujos ultradešiniosios partijos – „Naujoji dešinė“ ir antimusulmoniškas „Griežtas kursas“.
Danijos parlamentas – Folketingas – turi 179 vietas, iš jų po dvi priklauso šalies autonominėms teritorijoms Grenlandijai ir Farerų saloms. Partijos privalo surinkti bent 2 proc. balsų, kad patektų į parlamentą.
Danai tradiciškai aktyviai balsuoja rinkimuose. 2015 metais savo valią rinkimuose pareiškė 85,9 proc. rinkėjų.
Balsavimas vyksta nuo 8 iki 20 val. (nuo 9 iki 21 val. Lietuvos laiku). Rinkimuose gali dalyvauti apie 4,2 mln. rinkėjų.
