D.Trumpas per rinkimų kampaniją ne kartą kritikavo JAV sąjungininkus NATO, kurie, jo teigimu, gaili lėšų savo pačių gynybai. Europoje tokių Aljanso narių – dauguma, neišsiskiria ir Danija.
Ši šalis gynybai skiria 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors NATO nustatytose gairėse kalbama apie 2 proc. BVP.
Tiesa, dabar, po D.Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, Danija, Lenkija ir Baltijos šalys tikina, kad yra pasiruošusios didinti išlaidas gynybai.
„Vyriausybė ruošiasi padidinti išlaidas kariuomenei ir nacionaliniam saugumui“, – teigė L.L.Rasmussenas.
Tiesa, kadangi jo liberali partija „Venstre“ turi dirbti supermažumos vyriausybėje, o parlamente turi tik 34 iš 179 vietų, premjerui gali būti sunku įtikinti kolegas balsuoti už didesnį išlaidų gynybai paketą.
L.L.Rasmussenas savo pokalbį su D.Trumpu pavadino „draugišku ir konstruktyviu“ bei pabrėžė, kad Danija yra artima JAV sąjungininkė. Jis priminė, kad Danija yra prisijungusi prie tarptautinės koalicijos, siekiančios sutriuškinti grupuotę „Islamo valstybė“ Irake ir Sirijoje.
„Mums reikalingos stiprios Jungtinės Valstijos, kurios ves į priekį laisvąjį pasaulį. Esu įsitikinęs, kad tokį pat vaidmenį JAV vaidins ir ateityje“, – teigė Danijos premjeras.
