Remiantis Danijos karinės žvalgybos analize, V.Putinas galėjo sirgti tam tikra vėžio forma, nes anksčiau šiais metais buvo gydomas nuo šios ligos.
Didybės manija yra vienas iš žinomų šalutinių hormoninio gydymo, kuris jam buvo taikomas, poveikių“, – sako Joakimas. Jis mano, kad tai taip pat galėjo turėti įtakos V.Putino sprendimui pulti Ukrainą.
„Metų pradžioje jis taip pat turėjo mėnulio formos veidą, o tai yra dar vienas žinomas šalutinis to paties tipo hormoninio gydymo poveikis“, – priduria žvalgybos pareigūnas.
Joakimas, atsakydamas į klausimą apie žurnalistų tyrimą, kad V.Putiną kelionėse lydėjo skydliaukės vėžio specialistas, jį pavadino „gerais spėjimais“, kad Rusijos prezidentas sirgo būtent tokio tipo vėžiu. Tačiau žvalgybos pareigūnas teigia, kad nesitiki, jog V.Putinas mirs nuo šios ligos.
Žvalgybos pareigūnas taip pat teigė, kad po kelių kritimų ir nelaimingų atsitikimų V.Putinas kenčia didelius chroniškus skausmus. Joakimas atsisakė kalbėti apie šio skausmo priežastis ar įvardyti informacijos šaltinius, tačiau pažymėjo, kad FE tai žino ne tik iš „vaizdo įrašų socialinėje žiniasklaidoje“.
Joakimas taip pat sakė, kad V.Putinui dar negresia prarasti valdžią, tačiau jo galimybės likti poste po 2024 m. rinkimų sumažėjo. Pernai Danijos žvalgyba tikimybę, kad V. Putinas išlaikys valdžią, vertino kaip „labai didelę“, o šiemet šis vertinimas buvo sumažintas iki „didelės“.
Pasak FE, didžiausias netikrumas yra susijęs su V. Putino sveikata, įskaitant galimą elito narių norą atsikratyti silpnėjančio prezidento.
Balandžio mėnesį „Project“ atskleidė, kad pastaraisiais metais Vladimirą Putiną pradėjo lydėti gydytojų grupė. Daugiausia laiko su juo praleido LOR gydytojas Aleksejus Ščeglovas ir skydliaukės vėžio gydytojas chirurgas Jevgenijus Selivanovas. Be to, tyrimą atlikę žurnalistai teigė, kad prezidentui galėjo būti atlikta nugaros operacija.
