Antrasis rinkimų turas buvo įtemptas ir E.Macronas ne kartą pabrėžė, kad jame „dar ne viskas nuspręsta“. Visgi dabartinis šalies lyderis švenčia pergalę – jis taps pirmuoju antrai kadencijai perrinktu Prancūzijos prezidentu per pastaruosius du dešimtmečius.
Tad ką ši pergalė reiškia Europai ir Lietuvai? Ko galime tikėtis artimiausius 5 metus?
Ambasadorius: varžėsi dvi skirtingos Europos vizijos
Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas specialioje 15min laidoje, skirtoje rinkimų rezultatams aptarti, sekmadienio vakarą sakė, kad E.Macrono pergalė „yra ir Europos pergalė“.
„Varžėsi dvi skirtingos Europos vizijos. E.Macronas kalbėjo apie stiprią, autonominę, kuo daugiau galių turinčią Europą, o M.Le Pen kalbėjo apie kitokią Europą – tokią, kurią reikėjo reformuoti ir kurioje gal net nereikėtų Europos Komisijos, apie tautų Europą“, – kalbėjo ambasadorius.
Ambasadorius akcentavo ir tai, kad, vykstant karui Ukrainoje, dabartinio lyderio perrinkimas yra „gera žinia Lietuvai“, nes bus galima prognozuoti tolimesnius Prancūzijos veiksmus ir tolesnę politiką.
Visgi laidoje dalyvavę pašnekovai sutiko, kad koronaviruso pandemijos ir karo Ukrainoje aptemdyta rinkimų kampanija neatskleidė esminių kandidatų idėjų. Be to, kaip pastebėjo N.Aleksiejūnas, šie rinkimai išsiskyrė ir mažesniu rinkėjų aktyvumu.
„Kalbantis su žmonėmis, aiškėja, kad yra didelis nusivylimas demokratija iš principo ir tradicinėmis partijomis. Tai krito į akis. Žiūrint į apklausas, apie 60 proc. žmonių nebuvo patenkinti rinkimų kampanija – kaip aš juokauju, tikroji rinkimų kampanija prasidėjo po pirmojo turo“, – kalbėjo N.Aleksiejūnas.
Lietuvoje gyvenanti prancūzų žurnalistė, „Radio France“ ir „Le Figaro dirbanti Marielle Vitureau sutiko, kad rinkimų kampanija buvo nyki ir iš esmės neatskleidė kandidatų idėjų.
„Nėra aišku, ką jie siūlo – nebuvo idėjų, programų, bet E.Macronas ir M.Le Pen skiriasi. Jei renki vieną, gauni vienos visuomenės modelį, su kitu gauni kitos visuomenės modelį. Takoskyra yra labai aiški“, – pastebėjo M.Vitureau.
Nėra aišku, ką jie siūlo – nebuvo idėjų, programų, bet E.Macronas ir M.Le Pen skiriasi, – sako M.Vitureau.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Gintas Karalius pastebėjo, kad Prancūzijoje yra trys skėtiniai judėjimai – centro, kraštutinės kairės ir kraštutinės dešinės, juos vienija lyderiai, kurių idėjos nėra iki galo aiškios, o pažiūros dažnai keičiasi.
„M.Le Pen pažiūros per 30 metų keitėsi daugybę kartų. Šitoje kampanijoje M.Le Pen labai minimaliai kalbėjo apie imigraciją – jos pagrindinę temą. Ji daugiausia kalbėjo apie socialines problemas, kainų kilimą. Net po pirmo turo visi prognozavo, kad Erico Zemmouro [kraštutinių dešiniųjų politikas, dalyvavęs rinkimuose] rinkėjai kaip žąsiukai nueis pas M.Le Pen. Bet ji net nesifotografavo su E.Zemmouru, nebuvo bendrų pokalbių. Norėjo patraukti kraštutinius kairiuosius. Visi politikai yra tokiame idėjų rūke ir rinkėjams tai nepatinka“, – kalbėjo G.Karalius.
E.Macronas gali griebtis pensijų reformos
Kalbėdami apie tai, ko galima tikėtis antrojoje E.Macrono kadencijoje, pašnekovai akcentavo, kad šalies vadovas greičiausiai imsis pensijų reformos, kuri yra vienas svarbiausių jo darbotvarkės klausimų.
Pasak G.Karaliaus, E.Macronas nėra tikras, kad jo partija birželį vyksiančiuose Prancūzijos parlamento rinkimuose iškovos pergalę, tad gali būti, jog iki jų jis stengsis stumti reformą.
„Dabar iki parlamento rinkimų yra terpė veikti. Jis ką tik gavo naują mandatą savo programai ir iki parlamento rinkimų, kuriuos jis abejoju, kad mano, jog laimės, gali stumti staigią reformą“, – pastebėjo G.Karalius.
M.Vitureau pritarė jam, pastebėjusi, jog šis klausimas E.Macronui bus prioritetas, nuo kurio jis turėjo atsitraukti užklupus pandemijai.
„Bet reikės pasižiūrėti, kaip konsoliduosis kairiųjų frontas, ar pavyks tai padaryti. Yra daug tokių, kurie balsavo už E.Macroną, nes buvo prieš M.Le Pen, bet nesivaržys taip balsuoti per parlamento rinkimus. Jei jie nori daugiau kairesnės politikos, tikrai balsuos už kairiuosius – už Jeaną-Lucą Mélenchoną, už žaliuosius, gal socialistus“, – svarstė žurnalistė.
G.Karalius: minusas yra jo stilius
Pokalbiui pasisukus apie tai, koks žmogus yra E.Macronas, M.Vitureau sakė, kad gali susidaryti įspūdis, jog jis yra šaltas, arogantiškas, „viską geriau už kitus žinantis“, bet toks įspūdis gali būti ne visai teisingas.
Ji pateikė pavyzdį iš 2020 m. rugsėjo, kai šalies vadovas lankėsi Lietuvoje.
„Jis vieną rytą susitiko su [Baltarusijos opozicijos lydere] Sviatlana Cichanouskaja, kuri buvo ką tik atvykusi į Lietuvą. Jis susitikime užtruko, ir aš tiesiog laukiau, kol jis išeis iš viešbučio. Šalia manęs buvo du studentai, jie norėjo jį pamatyti. Buvo labai įdomu, nes kai jis išėjo, tie studentai jį kalbino ir jis gan ilgai su jais kalbėjo, pasidomėjo, kodėl atvyko, ką studijuoja. Vyko nuoširdus pokalbis“, – įspūdį pasakojo M.Vitureau.
Savo ruožtu G.Karalius pastebėjo, kad E.Macronas kartais nepajaučia auditorijos, išlenda jo pamokantis tonas.
„Čia kaip ir su tais skambučiais Vladimirui Putinui – jis nori visų išklausyti, išsiaiškinti. Net ir tokiu atveju mėgina klausyti ir paskui net ima kartoti, ką V.Putinas jam pasakė – turiu galvoje dėl genocido sąvokos, kai pasakė, kad nereikia jos vartoti, nes rusai ir ukrainiečiai yra broliškos tautos“, – kalbėjo G.Karalius.
Vilniaus universiteto TSPMI dėstytojas nurodė, kad šiuo klausimu labiausiai jam įsiminęs epizodas nutiko „geltonųjų liemenių“ judėjimo, iš pradžių rengusio demonstracijas prieš degalų akcizo didinimą, metu.
„Jis pačiame to judėjimo įkarštyje savo antikvariniame kabinete, prie paauksuoto stalo tiems žmonėms aiškino, kaip jis juos supranta. Atrodė baisiai“, – pripažino ekspertas.
Mėgstamas vyresnių žmonių ir verslininkų
Kad E.Macronas kartais nepajaučia auditorijos, pastebėjo ir M.Vitureau. Visgi ji akcentavo, kad prezidentas su savo komanda nuodugniai ruošėsi vizitui į Lietuvą, įdėjo daug darbo.
Tai gabus žmogus, suprantantis ekonomiką, – sako G.Karalius.
G.Karalius sutiko, kad šie E.Macrono būdo bruožai buvo matyti ir debatų su M.Le Pen metu.
„Net per debatus jis buvo visą M.Le Pen programą išstudijavęs, galėjo pasakyti, kur yra prieštaravimų. Tai gabus žmogus, suprantantis ekonomiką. Paprastai jį mėgsta vyresni žmonės. Prancūzijoje gana dosni socialinės apsaugos sistema, tai vyresni žmonės yra labiau pasiturintys“, – aiškino jis.
Be to, kaip pastebėjo G.Karalius, ekonominiai Prancūzijos rodikliai yra geri, tad E.Macroną mėgsta ir verslo atstovai.
„Kad ir dėl kainų kilimo – Prancūzijoje jos kyla daug mažiau nei pas mus ir visur kitur, ten E.Macronas apribojo ir energijos kainų augimą. Tai išmintingi sprendimai, tik kartais trūkta iškomunikavimo arba tai daroma pro šoną, jis atrodo kaip moralizuotojas. Šiaip jo valdymas yra technokratiškai pakankamai apgalvotas. Prieš įvairius rinkimus matyti, kad jis nori laimėti“, – sakė G.Karalius.
Jis sakė, kad antroje kadencijoje E.Macrono įvaizdis neturėtų iš esmės keistis. „Gal labiau akcentuos ekonomikos temas, gal bandys kairiesiems rėmėjams įtikti, bet matysime tą patį proeuropietišką, centristinį lyderį“, – svarstė jis.
Aptardami E.Macrono centristines pažiūras pašnekovai pastebėjo, kad tai pasireiškia kompromiso paieškomis, siekiu kalbėtis net tada, kai tai atrodo prieštaringa – pavyzdžiui, su Rusijos prezidentu V.Putinu.
„Tai yra prancūzų tradicija – kalbėtis, kalbėtis, kalbėtis. Nemanau, kad prancūzų tradicija yra užtrenkti duris ir sakyti, kad nebekalbėsime. Tai gali atrodyti bergždžias dalykas, kad V.Putinas tave vedžioja už nosies (...) bet Prancūzija turi kitokią patirtį su kitomis šalimis, kurios irgi yra problemiškos tam tikra prasme. Dekolonizacijos procesas neseniai įvyko ir santykiai su Afrikos šalimis yra kietas akmenėlis Prancūzijai“, – svarstė M.Vitureau.
Tuo metu G.Karalius pastebėjo, kad lietuviai irgi ne visada supranta Prancūzijos politiką – pavyzdžiui, kalbant apie jau minėtas Afrikos valstybes ar Viduržemio jūros regioną.
Kai E.Macronas kalba, jis tai daro ne tik Prancūzijos, o visos Europos interesų vardu, – sako G.Karalius.
„Kai E.Macronas buvo atvykęs į Lietuvą, man susidarė įspūdis, kad jam mieliau diskutuoti su Vilniaus universiteto studentais, o ne Lietuvos lyderiais, kurie tik apie Rusiją ir Baltarusiją sugebėjo kalbėtis. Apie kitas temas – ES stiprinimą, Viduržemio jūros regioną, klimato kaitą politikai kartais neturi ką pasakyti. Mes irgi nepadarome namų darbų, net kai atvažiuoja toks lyderis, kuris pasiruošia“, – sakė G.Karalius.
„E.Macronas save pozicionuoja kaip idėjinį ES lyderį, siūlantį geopolitines idėjas, Europos stiprinimą saugumo ir ekonomikos bei energetikos srityse. Man atrodo, kad kai E.Macronas kalba, jis tai daro ne tik Prancūzijos, o visos Europos interesų vardu“, – apibendrino ekspertas.
