Tuo metu, kai mes visi domimės, ką koronaviruso krizės akivaizdoje daro tiek mūsų, tiek daugelio kitų Europos šalių vyriausybės, britų atveju reiktų klausti, ko Londonas nedaro.
Praėjusį ketvirtadienį B.Johnsonas, kritikų manymu, pernelyg šaltai, mokslininkų – tiesiog realistiškai, įspėjo, kad „dar daug šeimų praras savo artimuosius anksčiau laiko“.
Permainos – tik nuo kito savaitgalio
Bet premjeras nutarė neatšaukti masinių renginių ar uždaryti mokyklų – ką jau kalbėti apie parduotuves, restoranus ar barus. Tokios priemonės paliekamos ateičiai – jei prireiks. Konkretaus patarimo Jungtinės Karalystės senoliai, kuriems naujasis virusas ypač pavojingas, neišgirdo.
Visus šiuos sprendimus B.Johnsonas priima tikrai ne pats vienas – jis remiasi mokslininkų rekomendacijomis.
O britų vyriausybės vyriausiasis patarėjas Patrickas Vallance'as kaip tik pareiškė manantis, kad viruso plitimo jau neįmanoma sustabdyti būtent šioje stadijoje, nors būtent toks yra karantinus skelbiančių ir užsidarančių žemyninės Europos šalių siekis. Esą virusas neišvengiamai sugrįš.
„Manome, kad šis virusas toks, kuris sugrįš kiekvienais metais ir taps sezoniniu, o tada visuomenė taps jam atspari. Svarbu suvaldyti situaciją ilguoju laikotarpiu“, – tvirtina P.Vallance'as, prabilęs apie norą kuo greičiau įtvirtinti kolektyvinį, arba bandos, atsparumą.
Kritikos tokiai strategijai daug, ir ji, beje, jau nežymiai keisis. Manoma, kad nuo artėjančio savaitgalio Jungtinėje Karalystėje bus atšaukti masiniai renginiai, pavyzdžiui, sporto varžybos ir koncertai. Daug jų ir dabar nevyksta, bet tai buvo pavienių komercinių organizacijų sprendimai.
ITV skelbia, kad tikėtinas ir nacionalinis karantinas, kai neveiks barai, restoranai, parduotuvės. Bet kodėl veiksmų nesiimama jau dabar?
Kaip pateisinti tokią vyriausybės poziciją, kuri, akivaizdu, politine prasme valdantiesiems toriams labai rizikinga, nes kritikai nepaliauja šaukti apie neva aukojamas gyvybes?
Manoma, kad nuo artėjančio savaitgalio Jungtinėje Karalystėje bus atšaukti masiniai renginiai, pavyzdžiui, sporto varžybos ir koncertai.
Liverpulio universiteto profesorius emeritas, psichologas Ianas Donaldas, tiriantis antimikrobinį atsparumą ir žmonių elgesį per epidemijas, nuo kritikos susilaiko.
Mokslininkas kaip tik pažymi, kad B.Johnsono vyriausybės strategija įmantresnė nei kitose šalyse ir „potencialiai gali būti labai efektyvi“ – nors ir rizikinga. Jis įspėja, kad palyginti trumpi – ar pernelyg ankstyvi – karantinai kitur Europoje gali būti neefektyvūs ir nesuvaldyti viruso plitimo.
Naujausiais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje naujuoju virusu yra užsikrėtę 1140 žmonių. 21 žmogus mirė, vos 18 jau pasveiko.
Siekia kolektyvinio atsparumo
„Vyriausybės strategija įmantresnė nei kitose šalyse ir potencialiai labai efektyvi. Bet ji taip pat rizikinga ir paremta keliomis prielaidomis. Tos prielaidos turi būti teisingos, o priemonės, kurių imamasi – veikti“, – iš karto įspėja I.Donaldas.
Kokios šios prielaidos? Visų pirma, Jungtinės Karalystės vyriausybė skaičiuoja, kad naujuoju koronavirusu neišvengiamai užsikrės labai didelis skaičius žmonių – net iki 80 proc. šalies gyventojų.
O kadangi infekcijos plitimą sustabdyti neįmanoma, būtina rasti būdą, kaip jį kontroliuoti. Nėra tokios valstybės, kurioje sveikatos apsaugos sistemos ištekliai, įskaitant, žinoma, personalą, būtų neriboti.
Jungtinė Karalystė – ne išimtis, tad, anot I.Donaldo, „siekiama šių ribotų išteklių link nukreipti tik sunkiausiai sergančius ir didžiausios rizikos grupėje esančius asmenis“.
„Itališkas modelis (šalies uždarymo, – red.) siekia sustabdyti infekciją. JK šios infekcijos nori, BET tik konkrečioms žmonių kategorijoms. Tikslas – kad užsikrėstų kuo daugiau mažos rizikos grupėje esančių žmonių.
Atsparumą įgiję žmonės negali užkrėsti kitų. Kuo daugiau žmonių su imunitetu, tuo mažesnė infekcijos rizika. Tai yra bandos (kolektyvinis) atsparumas“, – dėsto mokslininkas.
Bandos imunitetas – kai pakankamas žmonių skaičius yra persirgęs tam tikra liga ar nuo jos pasiskiepijęs. P.Vallance'as teigia, kad apie 60 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų – maždaug 40 mln. žmonių – turi užsikrėsti koronavirusu, kad jo plitimui atsirastų būtent toks barjeras.
Žmogaus, pasigavusio virusinę infekciją, imuninė sistema natūraliai išvysto antikūnus, kurie jam jau atsigavus apsaugo nuo užsikrėtimo tuo pačiu virusu.
Tiesa, jau yra pranešimų, esą negalima teigti, kad persirgus naujuoju koronavirusu įgyjamas imunitetas – tarkime, Kinijoje būta atvejų, kai pasveikęs žmogus neva vėl užsikrėtė šiuo virusu.
Vis dėlto jau nustatyta, kad tokiais atvejais pati pirmoji diagnozė nebuvo teisinga – galbūt buvo pažeisti mėginiai, galbūt jie buvo sumaišyti.
Specialistai neabejoja: žmogaus, pasigavusio virusinę infekciją, imuninė sistema natūraliai išvysto antikūnus, kurie jam jau atsigavus apsaugo nuo užsikrėtimo tuo pačiu virusu. Net atvejais, kai imuninė sistema neatlaiko, vėl užsikrečiama toli gražu ne po kelių dienų ar net savaičių.
Ištekliai riboti: kur juos nukreipti?
I.Donaldo teigimu, britų vyriausybė šiuo metu nori, kad žmonės vis pasigautų naująjį virusą – bet tik iki tos akimirkos, kai šalies ligoninėse pradės trūkti vietų. Jau tuo metu infekcijos plitimą būtų siekiama sulėtinti, bet, vėlgi, ne sustabdyti.
„Idealiu atveju asmenų, guldomų į ligoninę, skaičius būtų lygus asmenų, išrašomų iš gydymo įstaigų, skaičiui. Šis balansas ir yra labiausiai rizikingas.
Bet principas toks: tokiu metu, kai vieni žmonės slaugomi ligoninėse, kiti nesunkiai susirgę asmenys sveiksta ir visuomenėje atsiranda vis daugiau imunitetą įgijusių žmonių, kurie negali užkrėsti kitų.
Tokie žmonės gali sugrįžti į darbą, gyventi visiškai normaliai – ir grįžti į aludes“, – aiškina I.Donaldas.
Pasak profesoriaus, labai svarbu, kad atitinkamos institucijos veiktų labai kruopščiai – būtina tiksliai kontroliuoti, kokia infekcijų srauto dalis nukreipiama į sveikatos apsaugos sistemą ir, kaip minėta, ribotus jos išteklius.
I.Donaldas: tokiu metu, kai vieni žmonės slaugomi ligoninėse, kiti nesunkiai susirgę asmenys sveiksta ir visuomenėje atsiranda vis daugiau imunitetą įgijusių žmonių, kurie negali užkrėsti kitų.
„Būtini tikslūs duomenys apie užsikrėtimų atvejus, reikia, kad priemonės veiktų būtent taip ir tokiu metu, kaip planuojama. Priešingu atveju sistema užsikiš“, – įspėja I.Donaldas.
Kodėl Jungtinė Karalystė neuždaro mokyklų? Vaikai, užsikrėtę naujuoju virusu, sunkiai nesuserga – beveik be išimčių, tad vyriausybė, anot I.Donaldo, gali juos naudoti kaip įrankį užkrėsti kitus visuomenės narius.
„Bet tik tokiu metu, kai siekiama padidinti infekcijų skaičių. Kai norima sulėtinti plėtimą, šį čiaupą galima užsukti ir mokyklas uždaryti. Aišku, politine prasme vyriausybei labai rizikinga tai sakyti viešai“, – pabrėžė mokslininkas.
Kaip teigia I.Donaldas, toks pats principas galioja ir masiniams renginiams. Jie gali būti uždrausti, kai norima sulėtinti viruso plitimą.
„Visa tai reiškia, kad mokyklos ir visos kitos įstaigos bus uždarytos trumpesnį laiką. Dėl to normalaus gyvenimo trikdžiai irgi bus trumpesni. O tuo pat metu atspari visuomenės dalis didės. Tai yra tvaru.
Po kurio laiko, kai daugelis gyventojų bus atsparūs virusui, o visiems sunkiai sergantiesiems bus suteikta pagalba, atspari jau bus visa valstybė. Rizika pažeidžiamiausiems sumažės. Toks yra vyriausybės tikslas“, – tvirtino I.Donaldas.
Siekia apsaugoti senolius
Bene svarbiausia visame šiame procese – tai, kaip apsaugoti tuos visuomenės narius, kuriems naujasis koronavirusas pats pavojingiausias, net mirtinas.
ITV šeštadienio vakarą paskelbė, kad britų vyriausybė šalies senoliams – vyresniems nei 70 metų piliečiams – prisakys griežtai būti namuose. Ir ne kelias savaites, o keturis mėnesius.
Senolių atveju baiminamasi, kad dalis jų – jei bus priverstinai ilgam laikui karantinuoti namuose – mirs. Būtent todėl, siekiant sumažinti riziką, skelbti karantiną norima kaip įmanoma vėliau.
Pranešama, kad vyriausybės patarėjas mokslui P.Vallance'as ir kiti ekspertai yra nutarę laukti optimalaus laiko, kada apriboti normalų gyvenimą ir taip sukelti papildomo galvos skausmo žmonėms.
Konkrečiai senolių atveju baiminamasi, kad dalis jų – jei bus priverstinai ilgam laikui karantinuoti namuose – mirs.
Būtent todėl, siekiant sumažinti riziką, skelbti karantiną norima kaip įmanoma vėliau, o tuomet pasistengti mobilizuoti bendruomenes, kad akį į senolius ir jų būklę užmestų kaimynai, su jais nuolat ryšį palaikytų artimieji.
Pats I.Donaldas dar kartą primena, kad Italijos ir kitų šalių, įskaitant Lietuvą, kur virusu sekmadienį buvo užsikrėtę devyni žmonės, strategija – sustabdyti infekciją. Jis nėra tikras, ar toks kelias teisingas.
„Tai, žinoma, patrauklu, bet kas tada? Kelių mėnesių suvaržymai nėra tvarus sprendimas – juos reikės bent dalinai atšaukti. Tačiau tada vėl pradės daugėti infekcijų.
O tai reiškia, kad kiekvieną kartą, kai užsikrėtimų skaičius vėl ims augti, vėl reikės skelbti apie grįžtančius visuomenės gyvenimo suvaržymus. Toks modelis nėra tvarus, ir pasiekti situaciją, kai populiacija didžiąja dalimi atspari virusu, užtruks kur kas ilgiau“, – mano I.Donaldas.
