D.Trumpo kampanija ieškinių pažėrė svarbiausiose valstijose, kuriose J.Bideno persvarą, respublikonų manymu, dar būtų galima užginčyti – nors yra ir valstijų, kuriose trapoka ir dabartinio prezidento persvara.
Daugelio analitikų manymu, dabartinė administracija siekia neleisti tokioms valstijoms oficialiai patvirtinti rinkimų rezultatų, rodančių, kad J.Bidenas surinko užtektinai rinkikų balsų ir įveikė D.Trumpą.
Pergalei reikia bent 270 rinkikų balsų iš 538. Jei bus patvirtintos J.Bideno pergalės Arizonoje ir Džordžijoje, demokrato sąskaitoje bus 306 balsai – tiek pat, kiek 2016 metais surinko Hillary Clinton įveikęs D.Trumpas.
Negana to, nors JAV rinkimų sistemoje tai nėra svarbu, pagal bendrai visų amerikiečių visoje šalyje atiduotus balsus J.Bidenas galiausiai greičiausiai bus surinkęs net 8 mln. balsų daugiau nei D.Trumpas.
Vis dėlto net ir dabar prezidento rinkimų laimėtojas nėra oficialiai patvirtintas.
Taip, praėjusį šeštadienį tradiciškai pergales atskirose JAV valstijose vienam ar kitam kandidatui priskirianti naujienų agentūra „Associated Press“ ir kitos žiniasklaidos priemonės, įskaitant respublikonams palankią televiziją „Fox News“, paskelbė J.Bideno pergalę, nes po analizės nustatė, kad D.Trumpas jo jau negalės pasivyti.
Bet D.Trumpas, skirtingai nei absoliuti dauguma anksčiau rinkimus pagal tokias projekcijas pralaimėjusių kandidatų, pralaimėjimo nepripažįsta ir nepaskambino J.Bidenui, kad pripažintų pastarojo pergalę.
O tai reiškia, kad reikia laukti – tik ko? Kaip primena „The Wall Street Journal“, valstijos turi oficialiai patvirtinti rinkimų rezultatus. Procesai skirtingi, bet patvirtinimas dažniausiai užbaigiamas kelios savaitės po rinkimų, o tada kiekvienos valstijos delegacija į Rinkikų kolegiją gruodžio viduryje susirenka ir atiduoda savo balsus.
Rezultatų valstijoje patvirtinimas – ką tai reiškia?
Priminkime dar sykį – balsavimo rezultatai, kurie yra skelbiami rinkimų naktį ir kitą rytą, laikomi neoficialiais. Ne tik per šiuos, bet ir per daugybę ankstesnių rinkimų pareigūnams prireikia daugiau laiko visų balsų suskaičiavimui.
Kad ir dabar, praėjus jau daugiau nei savaitei po lapkričio 3-iosios, rinkimų dienos, visi balsai nesuskaičiuoti ne tik Arizonoje, Džordžijoje ir Šiaurės Karolinoje, kur AP dar nėra paskelbusi laimėtojo, bet ir daugelyje kitų valstijų.
Niujorke trūksta 16 proc. balsų, Kalifornijoje – 5 proc., Meine – 9 proc., Ilinojuje – 10 proc., Aliaskoje, kur žmonių mažai ir jie išsibarstę, – net 25 proc.
Kad patikrintų ir „sertifikuotų“ balsus, rinkimų pareigūnai atskirose valstijose papildomai sutikrina, kiek iš viso buvo atiduota balsų, ir nustato, ar buvo laikomasi tinkamų procedūrų skaičiuojant bei skirstant balsalapius.
Taip pat, pavyzdžiui, tikrinama, kiek rinkėjų buvo atvykę į rinkimų apylinkes ir apie kokį balsų skaičių vėliau pranešė tos pačios apylinkės. Jei yra neatitikimų, skaičiuojama, kiek balsalapių buvo pripažinti negaliojančiais ir ar pagrįstai.
Kiekviena valstija turi įsivedusi savo taisykles ir terminus, iki kada reikia patvirtinti būtinus skaičius, o tada pareigūnai gali formaliai patvirtinti rinkimų rezultatus.
Tikrinama, kiek rinkėjų buvo atvykę į rinkimų apylinkes ir apie kokį balsų skaičių vėliau pranešė tos apylinkės.
Tie pareigūnai paprastai yra vyriausiasis valstijos rinkimų pareigūnas, gubernatorius arba apskaitininkų taryba.
Kiek trunka patvirtinimo procesas?
Kaip minėta, kiekvienoje valstijoje teisiškai galioja galutinis rezultatų patvirtinimo terminas, o procesas dažniausiai užtrunka kelias savaites. Prasideda jis nuo apygardų, kurios patvirtina savuosius rezultatus centrinėms valstijos institucijoms.
Tarkime, Pensilvanijoje apygardos turi patvirtinti rezultatus iki lapkričio 23 dienos. Mičigano valstijos sekretoriaus tarnyba pranešė, kad patvirtinimo procesas turėtų būti užbaigtas trys savaitės po rinkimų dienos, o Viskonsino valstijos rinkimų komisija iš apygardų patvirtintų rezultatų laukia iki lapkričio 17-osios.
Pagal JAV federalinius įstatymus valstijų delegatai į Rinkikų kolegiją susitinka ir balsuoja pirmadienį, kuris ateina po antrojo gruodžio mėnesio trečiadienio – šiemet tokia diena bus gruodžio 14-oji.
Kodėl svarbus patvirtinimas?
Rinkimų sistemos atskirose valstijose pareigūnai stengiasi dirbti kruopščiai ir balsus skaičiuoja rūpestingai, nes siekia sutikrinti, ar tikrai nepadaryta jokių techninių ar žmogiškųjų klaidų, ar tikrai nebuvo sukčiaujama.
Ekspertai jau daug metų tvirtina, kad JAV rinkimų sistema, nors ir skirtinga valstijose, yra išties patikima, nes rezultatai tikrinami keliais etapais, vis papildomai tikrinant galimus neatitikimus.
Yra buvę atvejų, kai balsus teko perskaičiuoti, bet daugeliu atvejų galutiniai rezultatai skyrėsi vos keliais šimtais balsų ir balsavimo baigties nepakeitė – bent jau rinkimuose valstijų lygmeniu.
Tiesa, papildomi patikrinimai ir perskaičiavimai gali būti svarbūs vietinės reikšmės rinkimuose, kai renkamas, pavyzdžiui, mažos apygardos šerifas ar prokuroras.
Agresyvi retorika padeda D.Trumpui išlaikyti fanatiškų rėmėjų armiją ir galbūt mobilizuos rinkėjus Džordžijoje, kur sausį vyks papildomi rinkimai į dvi laisvas vietas Senate.
Taip pat – kai skirtumas tarp atiduotų balsų ypatingai mažas, bet šiemet net Viskonsine J.Bidenas lenkia D.Trumpą 20 tūkst. balsų, o tokios persvaros panaikinti iš esmės neįmanoma.
Negana to, dienraštis „The New York Times“ pirmadienį ir antradienį susisiekė su visų 50 JAV valstijų rinkimų pareigūnais ir iš nė vieno neišgirdo nerimą keliančios informacijos apie plataus masto sukčiavimą, kuriuo skundžiasi D.Trumpas ir jo sąjungininkai.
Kai kurių analitikų teigimu, respublikonai greičiausiai puikiai supranta, kad jų pastangos vaisių neduos, ir tik siekia susilpninti J.Bideno pozicijas prieš jo inauguraciją kitų metų sausį.
Be to, tokia retorika padeda D.Trumpui išlaikyti fanatiškų rėmėjų armiją ir galbūt mobilizuos rinkėjus Džordžijoje, kur sausį vyks papildomi rinkimai į dvi laisvas vietas Senate. Šių balsavimų baigtis nulems tai, kas kontroliuos aukštuosius Kongreso rūmus, o tuo pačiu ir nubrėš J.Bideno veiksmų laisvės ribas.
Ko ieškiniuose reikalauja D.Trumpo kampanija ir respublikonų organizacijos?
Dešinieji, nepatenkinti pralaimėjimu, ieškiniuose abejoja balsų skaičiavimo metodika, skelbia nepasitikintys paštu atiduotų balsų skaičiavimu ir reikalauja sustabdyti rinkimų rezultatų patvirtinimo procesą Arizonoje, Mičigane ir Pensilvanijoje.
Vis dėlto teisės ekspertai pabrėžia, kad D.Trumpo kampanija, norėdama užvilkinti rezultatų patvirtinimą taip, kad būtų „perliptas“ galutinis terminas, turės pateikti įtikinamus įrodymus dėl sukčiavimo.
Taip pat – parodyti, kad galimų neatitikimų atitaisymas tikrai pakeistų galutinę rinkimų baigtį vienoje ar kitoje valstijoje. Nėra jokių plataus sukčiavimo įrodymų.
O kaip su perskaičiavimais? Priklausomai nuo valstijų įstatymų, kandidatas gali reikalauti perskaičiuoti balsus – D.Trumpo kampanija jau paskelbė, kad taip bus elgiamasi Viskonsine. Džordžijoje J.Bideno persvara pakankamai maža (trečiadienį ji siekė 14 tūkst. balsų, – red.), tad perskaičiavimas aktyvuojamas automatiškai.
Pensilvanijoje perskaičiavimo galima prašyti nepriklausomai nuo vieno ar kito kandidato persvaros, bet procedūra privaloma, jei pranašumas ne didesnis nei 0,5 proc. punkto (trečiadienį J.Bideno persvara siekė 0,68 proc. punkto ir toliau didėjo, – red.).
Arizonoje perskaičiuoti balsus leidžiama tik tokiu atveju, jei skirtumas tarp kandidatų gautų balsų neviršija 0,1 proc. punkto.