Dar viena Buča – Makarive rasti 132 sušaudyti taikūs gyventojai

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui oficialiai perdavė klausimyną, kurio užpildymas yra būtinas žingsnis norint Ukrainai suteikti Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusą.

Ceremonija įvyko po U.von der Leyen ir V.Zelenskio pokalbio Kyjive, praneša pravda.com.ua.

„Šis klausimynas – tai pagrindas diskusijai, kuri turi atvesti prie Europos Komisijos išvados (apie Ukrainos pasirengimą tapti kandidate, – red.)“, – pareiškė EK vadovė.

U.von der Leyen patikslino, kad kalba eina apie pagreitintą procedūrą, kadangi Ukrainos ir ES santykiai tiek išvystyti, jog Briuseliui net nebūtini atsakymai.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen ir Volodymyras Zelenskis

„Mes daug žinome vieni apie kitus. Todėl klausimyno užpildymas užtruks ne metus, kaip įprastai, o savaites“, – paaiškino ji.

V.Zelenskis pataisė EK pirmininkę, užtikrindamas, kad Ukraina susidoros dar greičiau. „Mes atsakymus parengsime per savaitę“, – pareiškė jis.

U.von der Leyen vis dėlto nesiėmė prognozuoti, kada ES galės priimti politinį sprendimą dėl šalies kandidatės statuso suteikimo.

Priminsime, kad vasario 28-ąją, praėjus keturioms dienoms nuo Rusijos agresijos pradžios, Ukraina Briuseliui oficialiai pateikė paraišką įstoti į ES ir išreiškė viltį, kad ES, atsižvelgdama į aplinkybes, galės greitai pradėti procedūrą. Neoficialus Europos Vadovų Tarybos susirinkimas kovo 11 dieną davė politinį pritarimą EK, kad ši pradėtų procedūrą, tačiau kai kurios ES valstybės pareiškė, jog procedūra neturėtų būti supaprastinta.

Vis dėlto vėliau U.von der Leyen V.Zelenskiui pažadėjo, kad paraiškos įvertinimas ir sprendimo dėl šalies kandidatės suteikimo Ukrainai priėmimas įvyks rekordiškai sparčiai – per kelis mėnesius.

Rusija reorganizavo savo dalinių Ukrainoje vadovybę. Dabar Rusijos pajėgoms, vykdančioms invaziją į Ukrainą, vadovaus armijos generolas Aleksandras Dvornikovas, turintis patirties Sirijoje. Jis pirmiausia bus atsakingas už koordinacijos gerinimą.

BBC cituoja neįvardintą pareigūną, kuris pažymi, kad iki šiol tarp Rusijos padalinių „buvo prasta veiksmų koordinacija“, nes Rusijos pajėgos niekada nesimokė veikti tokiu būdu. Rusijos Pietų karinei apygardai vadovaujantis A.Dvornikovas turės šiuos trūkumus pašalinti.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Aleksandras Dvornikovas

„Šis konkretus vadas turi didelę Rusijos operacijų Sirijoje patirtį. Todėl mes manome, kad bendras vadovavimas ir valdymas pagerės“, – sakė šaltinis.

Kaip praneša CNN, aukštas pareigas užimantis Pentagono pareigūnas pareiškė, kad JAV duomenimis, Rusija siekia surinkti per 60 tūkst. naujokų ir rezervistų, kuriais sustiprintų savo įsiveržimo į Ukrainą pajėgas. Pareigūnas pabrėžė, kad kol kas neaišku, kaip sėkmingai Rusija sugebės pasiekti šį tikslą, kaip gerai bus apmokytos šios pajėgos ir kur jos bus nukreiptos.

Šaltinis taip pat pabrėžė, kad JAV dar nematė „šviežių papildymų, visiškai apmokytų, iki galo apginkluotų“, galinčių papildyti išsekintas Rusijos batalionų taktines grupes.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Kalbant apie dabartinius pajėgumus, pasak pašnekovo, Rusijai liko apie 80–85 proc. galios, lyginant su ta kovine galia, kuri buvo sutelkta invazijos pradžioje, įskaičiuojant daugybę faktorių, tokių kaip tankų, naikintuvų, raketų atsargų ir gyvosios jėgos skaičius.

Pentagonas mano, kad Rusijos armija taip ir nesugebėjo „išspręsti logistikos ir aprūpinimo problemų“. Šios problemos, pasak šaltinio, reiškia, kad rusai vargu ar sugebės greitai sustiprinti savo pajėgas Rytų Ukrainoje.

Naujausiais duomenimis, kuriuos penktadienio vakarą pakelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka, per Kramatorsko geležinkelio stoties apšaudymą raketomis žuvo 52 žmonės, 109 buvo sužeisti.

P.Kyrylenka taip pat informavo, kad yra aukų ir kituose regiono miestuose, kuriuos apšaudė Rusijos kariuomenė.

„Avdijivkoje rusai užmušė 5 civilius, tarp jų visą keturių asmenų šeimą. Dar vienas žmogus žuvo Vugledare. Be sužeistųjų Kramatorske, srityje buvo sužeisti dar 4 žmonės: 2 Avdijivkoje, 1 Krasnogorivkoje ir 1 Vugledare. Pavyko patikslinti informaciją apie 1 žuvusįjį ir 3 sužeistuosius Mariupolyje, bet tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje nustatyti kol kas neįmanoma“, – pareiškė P.Kyrylenka.

Europos Sąjunga paskelbė sankcijas daugiau nei 200 Rusijos piliečių atžvilgiu, o taip pat bankams, gamybos ir transporto kompanijoms.

Stop kadras/Marija Voroncova

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Katerina Tichonova

Į sankcijų sąrašą įtrauktos Vladimiro Putino dukros Marija Voroncova ir Katerina Tichonova, Rusijos oligarchai Olegas Deripaska, Borisas ir Igoris Rotenbergai, Kirilas Šamalovas ir Saidas Kerimovas, „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas, propagandistas Aleksejus Pimanovas, „Komsomolskaja pravda“ vyriausiasis redaktorius Vladimiras Sungorkinas, Rusijos valstybinės televizijos ir radijo kompanijos generalinis direktorius Pavelas Gusevas, Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas

Europos Sąjunga taip pat įšaldė bankų VTB, „Novikombank“, „Sovkombank“, „Otkrytije“, o taip pat 14 Rusijos pramonės ir transporto kompanijų aktyvus.

Vietos žiniasklaidos priemonės „Doneččina TB“ operatoriui Oleksijui Merkulovui pavyko nufilmuoti pirmąsias minutes po to, kai Kramatorsko geležinkelio stotyje sprogo rusų paleista raketa. Šį vaizdo įrašą savo „Twitter“ paskyroje paskelbė „Amerikos balso“ Ukrainos tarnyba. 

O.Merkulovas filmavo reportažą apie civilių gyventojų evakuaciją iš miesto. Jam pavyko nufilmuoti savanorius, kurie dalijo karštą arbatą ir maistą norintiems vykti, taip pat ruošė keleivius įlaipinimui.

Po sprogimo gatvėje matėsi degantis automobilis ir keli žuvusiųjų kūnai. Stotyje kilo panika. Į stotį bėgančių žmonių drabužiai ir daiktai buvo sutepti krauju, o vienas vyras į stotį bėgo su nešiojama naminių gyvūnėlių dėžute, kuri buvo sutepta krauju.

Prancūzijos diplomatijos vadovas penktadienį pareiškė, kad ataka prieš geležinkelio stotį Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske, dėl kurios Kyjivas kaltina Rusiją ir per kurią žuvo mažiausiai 50 žmonių, gali būti laikoma nusikaltimu žmoniškumui.

„Smogta stočiai, kurioje yra pabėgėlių, civilių gyventojų, todėl tai gali būti vertinama kaip nusikaltimas žmoniškumui“, – televizijai „France 5“ sakė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas ir paragino ekspertus vykti į įvykio vietą Kramatorske surinkti įrodymų, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Raketų smūgių Kramatorske aukos

Rusija penktadienį pareiškė, kad pridės Jungtinėje Karalystėje įsikūrusį analitinį centrą „Chatham House“ į savo „nepageidautinų organizacijų“ sąrašą, pavadinusi jį keliančiu „grėsmę saugumui“.

Nors Rusijos pranešime nenurodyta jokia konkreti priežastis, jis buvo paskelbtas po to, kai JK, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, tvirtai parėmė Kyjivą.

„Chatham House“ yra neoficialus Karališkojo tarptautinių reikalų instituto (The Royal Institute of International Affairs) – gerbiamo, daugiau nei šimtmetį gyvuojančio tyrimų instituto Londone, kuris daugiausia dėmesio skiria tarptautiniams reikalams ir yra plačiai cituojamas žiniasklaidoje, pavadinimas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas ir užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pastarosiomis savaitėmis dalyvavo „Chatham House“ organizuotuose renginiuose.

Neseniai šis centras surengė internetinį seminarą „Agresija prieš Ukrainą: atsakomybė Rusijai“.

Rusijos generalinė prokuratūra savo pareiškime nurodė, kad priėmė sprendimą „pripažinti tarptautinės nevyriausybinės organizacijos veiklą nepageidautina Rusijos teritorijoje“.

Ji teigė, kad remdamasi gauta „medžiaga“ nustatė, jog „Chatham House“ „kelia grėsmę Rusijos konstitucinei santvarkai ir saugumui“.

Pagal 2015 metais priimtą prieštaringai vertinamą įstatymą Rusija gali uždrausti užsienio organizacijas, kurios laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui.

Teisingumo ministerijos sudarytame sąraše minimos tokios amerikiečių organizacijos kaip „National Endowment for Democracy“ ir JAV vyriausybės finansuojama Atlanto taryba (Atlantic Council).

Į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos grupės, kurias kontroliuoja Rusijos valdžios institucijų seniai niekinami asmenys, įskaitant Vengrijoje gimusį liberalių pažiūrų JAV milijardierių George'ą Sorosą ir buvusį Rusijos oligarchą Michailą Chodorkovskį.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris penktadienį išvyko į Kyjivą, pranešė jo biuras.

„Federalinis kancleris Karlas Nehammeris su delegacija ir žiniasklaidos atstovais šįvakar išvyko vizito į Ukrainą“, – nurodoma jo biuro pranešime.

K.Nehammeris bus vienas pirmųjų Europos Sąjungos šalių vadovų, apsilankiusių Ukrainoje po to, kai į viešumą iškilo žiaurumų Bučos mieste vaizdai.

Kai kurie žmonės buvo rasti nušauti už nugaros surištomis rankomis, taip pat aptikta daugybė kankinimų ir žaginimų įrodymų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karlas Nehammeris

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusijos karius surengus žudynes Bučoje, tačiau Kremlius neigia bet kokią atsakomybę ir teigia, kad lavonų nuotraukos yra „klastotės“.

Ukrainoje penktadienį taip pat vieši Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

K.Nehammeris šeštadienį turėtų apsilankyti netoli Kyjivo esančioje Bučoje, pranešė kanclerio biuras.

Austrijos lyderis taip pat ketina susitikti su V.Zelenskiu ir Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu, be to, planuojama spaudos konferencija.

Taip pat K.Nehammeris turi susitikti su Kyjivo meru Vitalijumi Klyčko. Vėliau šeštadienį jis grįš į Austriją.

„Svarbu, kad, laikydamiesi savo neutralumo, remtume Ukrainą tiek humanitariniu, tiek politiniu lygmeniu“, – pareiškime sakė K.Nehammeris.

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, daugelyje Ukrainos miestų, yra siaubingas agresyvus karas prieš civilius gyventojus“, – pridūrė jis.

Austrijos kancleris sakė, kad nepriklausomi ir tarptautiniai ekspertai turėtų išsiaiškinti „į dienos šviesą iškilusius karo nusikaltimus“.

„Asmenys, atsakingi už šiuos nusikaltimus, privalo ir bus patraukti atsakomybėn“, – teigė jis.

Kovo 15 dieną Kyjive lankėsi Čekijos, Lenkijos ir Slovėnijos premjerai. Tai buvo pirmasis ES lyderių apsilankymas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Šio vizito metu Rusijos pajėgos dar nebuvo pasitraukusios iš Kyjivo apylinkių.