Pasigedo gamtos gynėjų
Prieš gerą savaitę viena iš socialinio tinklo „Twitter“ vartotojų pasidalijo pajūrio nuotrauka. Joje matyti tuščiame paplūdimyje ant šlapio smėlio gulintys du akivaizdžiai negyvi delfinai.
„Neseniai Turkijoje prie Juodosios jūros krantų buvo rasta negyvų delfinų (apie 100), – lenkiškai pakomentavo moteris. – Aplink Bulgariją mėtosi jūros kiaulių kūnai.
Jų žūtys yra Rusijos karinio jūrų laivyno sukeltų akustinių sužalojimų pasekmė. Ar kas nors žino, kur yra „Greenpeace“ ir kiti ekofanatikai? Gal jie gesina Sibirą?“
Tai nėra fotomontažas – tą pačią nuotrauką, tik labiau „apkirptą“ ir su Jungtinės Karalystės dienraščio „The Guardian“ ženklu, galima rasti pastarojo paskyroje „Twitter“, taip pat – prie jo publikuoto straipsnio apie delfinų žūtis.
Nieko panašaus nematė
Nugaišusių delfinų nuotrauką, kuria pasidalijo moteris, savo paskyroje „Instagram“ paskelbė Turkijos jūrų tyrimų fondas (Türk Deniz Araştırmaları Vakfı, TÜDAV).
Kaip tik šio fondo informacija apie staiga gausiau ėmusius gaišti gyvūnus paremtas minėtas „The Guardian“ straipsnis.
„Mokslininkų teigimu, pastaruoju metu išaugusį delfinų žūčių skaičių Juodojoje jūroje galėjo lemti karas Ukrainoje“, – skelbiama jame. Mat kaip tik nuo Rusijos invazijos pradžios Turkija fiksuoja, kad vis daugiau delfinų kūnų išmetama į krantą visoje jai priklausančioje šios jūros pakrantėje.
Kovo pabaigoje buvo pranešta apie 24 nugaišusių delfinų kūnus, rastus į šiaurę nuo Stambulo esančiame Agacli paplūdimyje.
TÜDAV neseniai paskelbė, kad vakarinėje Juodosios jūros pakrantėje jau rasta bent 80 negyvų paprastųjų delfinų (Delphinus delphis) ir situaciją apibūdino kaip „nepaprastą padidėjimą“.
Pradiniai tyrimai parodė, kad daugiau nei pusė iš šių delfinų žuvo įsipainioję į žvejų tinklus. Ant kitų kūnų nerasta jokių ženklų, kad jų likimas buvo panašus ar jie, pavyzdžiui, buvo nušauti arba nugaišę dėl infekcijos. Kai kurie tik atrodė nusilpę ar dehidratavę.
Dar mažiausiai 13 delfinų per pustrečio mėnesio nuo karo pradžios buvo rasti į rytus nuo Stambulo esančios Sinopo provincijos pakrantėje.
Specialistai tai susiejo su vadinamąja triukšmo tarša šiaurinėje Juodosios jūros dalyje. Ją sukėlė maždaug 20 jūroje plaukiojančių Rusijos karinio jūrų laivyno laivų ir karo veiksmai pakrantėje.
Tai galėjo nustumti banginių šeimai priklausančius gyvūnus į pietus, arčiau Turkijos ir Bulgarijos krantų. Kaip tik ten neįprastai daug jų įsipainioja į tinklus ar yra tiesiog išmetami į krantą.
„Akustinė trauma yra viena iš galimų priežasčių, kuri ateina į galvą, – spėjo TÜDAV vadovas dr. Bayramas Öztürkas, nors ir pabrėžė, kad svarbu neskubėti su išvadomis. – Neturime įrodymų, ką žemo dažnio sonaras gali sukelti Juodojoje jūroje, nes niekada nematėme tiek daug laivų ir niekada nebuvo tiek daug triukšmo tokį ilgą laiką – o mokslas visada reikalauja įrodymų.“
Kariniai laivai dažniausiai naudojasi sonarais priešo povandeniniams laivams aptikti iš tolimo atstumo. Garsą komunikacijai bei kitoms funkcijoms naudoja ir jūrų žinduoliai. „Banginiams ir delfinams „girdėti“ yra taip pat svarbu, kaip žmonėms – matyti. Jie naviguoja ir komunikuoja naudodami garsą“, – rašoma tinklalapyje us.whales.org.
Naudojo karo reikmėms?
Garso triukšmas sutrikdo šių gyvūnų elgesį, išstumia iš įprastų teritorijų, kuriose jie gali išgyventi. Povandeninis triukšmas banginių šeimos gyvūnams gali turėti rimtų, net mirtinų padarinių. Nepažįstami garsai gali juos sugluminti ir sukelti paniką, priversti plaukti uolų ar kranto link. Kai kurie gali užplaukti ant povandeninių minų, kurioms sprogus žūtų.
„Nuolatinis povandeninis triukšmas nebūtinai tiesiogiai žudo gyvūnus, bet gali rimtai sutrikdyti ir jiems pakenkti, nes delfinai gali judėti į nežinomas teritorijas, kad jo išvengtų“, – pažymėjo Pavelas Goldinas iš Ukrainos mokslų akademijos. Tai, anot jo, gali paaiškinti masinį delfinų judėjimą pietų link.
Šiai teorijai pritaria ir Bulgarijos gamtosaugos organizacijos „Green Balkans“ projektų vadovas Dimitaras Popovas. Jis pastebėjo panašią tendenciją šios šalies vandenyse.
Bulgarijos pakrantės vandenyse padaugėjo bukasnukių jūrų kiaulių (Phocoena phocoena relicta) – į delfinus panašių jūrų žinduolių.
„Green Balkans“ jau ketverius metus stebi, kaip žvejojant otus sugaunami ir banginių šeimos gyvūnai. Per šį laikotarpį jų priegauda mažiausia būdavo pavasarį, o didžiausia – vasarą. Šį pavasarį – priešingai: net 50 banginių šeimos gyvūnų buvo įsipainioję į 72 km tinklų, šis skaičius yra artimas didžiausiam vasaros rodikliui, užfiksuotam 2019 m.
Anot mokslininkų, jų tyrimus apsunkina tai, kad nėra sutarčių dėl jūrų žinduolių apsaugos karo metu. „Juodojoje jūroje plaukioja dešimtys laivų, bet mes net nežinome, kaip dažnai jie naudoja sonarą“, – pažymėjo dr. B.Öztürkas.
Daugiau negyvų delfinų nuo vasario pabaigos pradėta aptikti ir šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje, arčiau aktyvių karo veiksmų – netoli Odesos. Jie taip pat atrodė be akivaizdžių sužalojimų – požymių, kad buvo įsipainioję į tinklus ar sąmoningai sužeisti žmogaus. Tačiau dėl vykstančio karo aplinkosaugininkai negali apžiūrėti paplūdimių ir įvertinti realios gamtai padarytos žalos.
16 žuvusių delfinų kovo viduryje pastebėta ir Kryme. Jie, manoma, į krantą buvo išmesti per audrą. Beveik visi ant kūnų turėjo tinklų žymių, kai kurių buvo sužaloti nugaros ar uodegos pelekai. 14 iš šių delfinų priklausė jūrų kiaulėms, kurios gyvena tik Juodojoje, Azovo ir Marmario jūrose.
Kitos valstybės prie šių jūrų skelbia apie neįprastą delfinų elgesį jų pakrantėse.
Beje, prieš keletą savaičių, remiantis palydovų darytomis nuotraukomis, buvo paskelbta, esą Rusija gali naudoti afalinas Sevastopolio karinės bazės apsaugai, bet tai nebuvo patvirtinta. Ukrainos žiniasklaida dar 2018 m. teigė, esą dauguma vadinamųjų kovinių delfinų, kuriuos okupavusi Krymą perėmė Rusija, žuvo, panašu, daugiausia iš bado.
Pavojinga ir tarša
TÜDAV duomenimis, Juodojoje jūroje gyvena trys delfinų rūšys – minėti labiausiai pasaulyje paplitę paprastieji (tamsiai pilki su balta papilve) ir jūrų kiaulės, taip pat – afalinos (Tursiops truncatus), įtrauktos į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos saugomų gyvūnų sąrašą.
Juodoji jūra jau seniai yra itin pažeidžiama dėl dešimtmečius trunkančios sunkiosios pramonės ir žemės ūkio veiklos šiaurėje, perteklinės žvejybos pietuose ir specifinės vandens sudėties su mažai deguonies bei daug nuodingo vandenilio sulfido. Tačiau P.Goldinas abejoja, kad ši tarša delfinams tokia pat pavojinga kai karinių laivų sonarai.
Kita vertus, kaip tik dėl karo tarša gali dar labiau sustiprėti. Mariupolio miesto taryba įspėjo, kad dar daugiau vandenilio sulfido į Azovo jūrą gali nutekėti dėl tūkstančius Ukrainos karių ir civilių priglaudusios gamyklos „Azovostal“ bombardavimo. Mat ten jo saugoma dešimtys tūkstančių tonų.
Rusijos okupuoto uostamiesčio valdžios teigimu, dėl okupantų apšaudymo gresia visiškas jūros išnykimas: „Šio skysčio nutekėjimas visiškai sunaikins Azovo jūros florą ir fauną. Be to, pavojingos medžiagos gali patekti į Juodąją ir Viduržemio jūras.“
Mariupolio meras Vadimas Boičenka pabrėžė, kad būtina nedelsiant leisti tarptautiniams ekspertams ir JT į objektą ištirti situaciją ir užkirsti kelią „pasaulinės klasės aplinkos katastrofai“.
Kreipėmės dėl komentaro į Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministeriją, laukiame atsakymo.
Nevyriausybinės organizacijos „Ecodetsion“ klimato skyriaus ekspertės, jūrų biologės Sofjos Sadogurskajos žodžiais, apšaudymas gali sugriauti užtvanką, o nuodingas vanduo iš rezervuaro – patekti į jūrą.
„Nors sieros vandenilis, minimas (miesto tarybos) pranešime, kontaktuodamas su deguonimi nėra stabilus, jis yra labai toksiškas ir pavojingas žuvims bei vandens organizmams. Didelė jo koncentracija gali sudaryti sąlygas žuvims žūti“, – pažymėjo ji.
Azovo jūroje natūraliai taip yra dėl deguonies trūkumo karštu oru. Papildomų problemų sukuria karo veiksmai ir jų pasekmės (uosto infrastruktūros apšaudymas, raketų sprogimai, laivų ir lėktuvų užtvindymas, naftos išsiliejimas), kurių neigiamą poveikį patiria gyvieji organizmai.
Mokslininkai įspėja, kad didžiulis pavojus gresia ne tik jūrų kiaulėms, bet ir migruojantiems paukščiams, kurie dalį metų praleidžia turtingose pelkėse šiaurinėje Juodosios jūros dalyje.
Baiminamasi, kad karas Ukrainoje turės įtakos ir kovai su klimato kaita bei klimato kaitai apskritai. Pavyzdžiui, lėtindamas perėjimą prie atsinaujinančių išteklių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
