Platinamoje melagienoje teigiama, kad ne mažiau kaip 60 proc. užsieniečių, kovojusių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose, esą patyrė sunkių sužeidimų per rugpjūčio 6 d. – spalio 1 d. vykusias kovas.
Kad patvirtintų savo žodžius, internautai dalijasi infografiku su „Statista“ logotipu, kuriame nurodoma tariamai sužalotų užsieniečių procentinė dalis, suskirstyta pagal šalis: 89 proc. Kolumbijos, 88 proc. Lenkijos, 62 proc. Vokietijos, 71 proc. Prancūzijos ir 64 proc. JAV piliečių buvo sunkiai sužeisti per pastaruosius kelis mėnesius ir dėl sužalojimų priversti grįžti namo.
Po grafiku nurodyta, kad šių duomenų šaltinis – Karo tyrimų institutas (ISW), tai yra JAV analitinis centras, besispecializuojantis šiuolaikinių ginkluotų konfliktų, įskaitant Rusijos agresiją prieš Ukrainą, tyrimuose.
Dėl visko „kalti Vakarai“
Įdomu tai, kad tariamoje statistikoje nurodytas laikotarpis sutampa su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Rusijos Kursko srityje.
Taip esą siekiama „įrodyti“, neva Rusiją puola ne ukrainiečiai, o „kolektyvinės Vakarų pajėgos“ – itin dažnas naratyvas šalies propagandinėje žiniasklaidoje.
Panašią melagieną, remiantis Rusijos gynybos ministerijos pateikta informacija, platino prokremliškas naujienų portalas mk.ru.
„Nuo 2022 m. vasario 24 d. į Ukrainą iš viso atvyko 13 387 užsienio samdiniai. Iki šiol patvirtinta, kad likviduoti 5 962 užsienio samdiniai.“ Dar 2023 m. vasarą buvo pranešta, kad likviduota daugiau kaip 4 000 samdinių iš JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos“, – skelbiama mk.ru publikacijoje.
Suklastota statistika
Melagienoje platinama neva „Statista“ pateikiama informacija taip pat neatitinka tikrovės – tokių duomenų ši platforma nebuvo pateikusi.
Vokietijos interneto platforma „Statista“ specializuojasi duomenų rinkimo ir vizualizavimo srityje, nors ir atidžiai stebi įvykius Ukrainoje, niekada neskelbė šio konkretaus infografiko.
Tarp jų neseniai paskelbtų publikacijų yra statistiniai duomenys apie Rusijos agresijos aukų skaičių tarp civilių gyventojų nuo karo pradžios iki šių metų liepos pabaigos, taip pat pabėgėlių iš Ukrainos skaičių atskirose šalyse iki šių metų liepos pradžios ir apskaičiuotą bendrą karo Ukrainoje padarytos žalos vertę iki praėjusių metų gruodžio pabaigos.
Jų interneto svetainėje ar socialiniuose tinkluose nepavyko rasti jokios informacijos, infografikų ar statistikos apie „užsienio samdinius“ Ukrainoje.
„StopFake“ faktų tikrintojai kreipėsi į Karo tyrimų instituto analitikos centrą, kad išsiaiškintų, ar jis paskelbė duomenis apie nukentėjusių užsieniečių, kovojančių už Ukrainą, skaičių.
ISW direktoriaus pavaduotojas tarptautiniams ryšiams Evanas Moore'as į „StopFake“ užklausą atsakė, kad internete platinami statistiniai duomenys nebuvo parengti ISW ir neatspindi jų vertinimų bei nuomonių. Visą ISW medžiagą galima rasti oficialiuose šaltiniuose.
Nesibaigianti pasaka apie tariamus samdinius
Nuo pat karo pradžios į šią šalį atvyko nemažai užsieniečių, kurie padeda ukrainiečiams kovoje.
Natūralu, kad šis faktas labai siutina rusus, todėl šios šalies propagandininkai nuolat kaltina Ukrainą turint karinių samdinių.
Tačiau tai nėra tiesa. Apie tai, kuo skiriasi samdiniai ir savanoriai, buvo rašoma ir BBC Rusijos tarnybos publikacijoje.
Vien tai, kad Užsieniečių legione tarnaujantys kariai gauna piniginius atlyginimus, nereiškia, kad jie gali būti laikomi samdiniais.
Iki šiol autoritetingiausias šį klausimą aiškinantis tarptautinės teisės dokumentas yra Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 72-oje sesijoje 1989 m. gruodžio 4 d. rezoliucija 44/34 priimta Konvencija prieš samdinių verbavimą, naudojimą, finansavimą ir apmokymą (angl. International Convention against the Recruitment, Use, Financing and Training of Mercenaries).
Joje aiškinama taip: „Sąvoka „samdinys“ reiškia bet kurį asmenį, kuris:
(a) yra specialiai verbuojamas vietoje arba užsienyje kovoti ginkluotame konflikte;
(b) dalyvaudamas karo veiksmuose yra motyvuotas iš esmės asmeninės naudos siekio ir iš tikrųjų konflikto šalies arba jos vardu jam buvo pažadėtas materialinis atlygis, gerokai viršijantis tą, kuris buvo pažadėtas arba mokamas to paties rango ir pareigų kovotojams, priklausantiems tos šalies ginkluotosioms pajėgoms;
(c) nėra nei konflikto šalies pilietis, nei nuolatinis konflikto šalies kontroliuojamos teritorijos gyventojas;
(d) nėra konflikto šalies ginkluotųjų pajėgų narys;
(e) nėra atsiųstas valstybės, kuri nėra konflikto šalis, atlikti oficialių pareigų kaip jos ginkluotųjų pajėgų narys.“
Kitaip tariant, pagrindinis samdinio motyvas turėtų būti materialinė nauda.
Tokią motyvaciją nurodo tai, kad samdinys gauna gerokai didesnį atlyginimą nei jo vietiniai kolegos kariškiai, priklauso specialioms karinėms formuotėms, kurios nėra nacionalinių ginkluotųjų pajėgų dalis, ir neturi jokių teisinių ryšių su valstybe, už kurią kovoja.
Kovoja oficialiai
Savanoriai Ukrainoje jungiasi prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arba Nacionalinės gvardijos dalinių, taigi, kovoja reguliariose, o ne specialiose „samdinių“ karinėse struktūrose.
Prisidėti prie Ukrainos kovos karo lauke panorę užsienio piliečiai kviečiami jungtis prie Tarptautinio legiono.
Jie gauna lygiai tokį patį atlyginimą kaip ir jų kolegos ukrainiečiai.
Pagal Europos Sąjungos standartus tai nėra labai didelės sumos – savanoriams apie tai sakoma atvirai:
„Jūs gausite standartinį Ukrainos kario atlyginimą, kuris priklauso nuo tarnybos sąlygų. Jums bus mokama UAH valiuta į vietinio banko sąskaitą.
Apytikslė suma JAV doleriais yra tokia: 600 USD per mėnesį už fronto linijos, 1200 USD per mėnesį už tarnybą pavojingoje zonoje ir 3300 USD per mėnesį už kovinę užduotį.
Atkreipkite dėmesį, kad šie skaičiai yra tik apytiksliai, nes valiutų kursai gali keistis, be to, kai kurioms pareigoms ir daliniams skiriamos papildomos priemokos“, – rašoma legiono svetainėje.
Kaip nurodoma svetainėje, pirmiausia savanoriams reikia kreiptis į Ukrainos ambasadą savo šalyje ir pasiteirauti, kokių dokumentų ar įrangos jiems reikia.
Surinkus reikiamus dokumentus, savanoris privalo atvykti į ambasadą specialiam pokalbiui ir vizai gauti.
Pateikus prašymą, savanoriai gauna visas instrukcijas, kaip nuvykti į Ukrainą, kokius reikalingus dokumentus pasiimti ir kokia įranga pasirūpinti.
Pagal galiojančius šalies įstatymus, kario pažymėjimas yra oficialus dokumentas, leidžiantis savanoriams gyventi Ukrainos teritorijoje.
15min verdiktas: melas. Jokių Vakarų samdinių Ukrainoje nėra – tai tėra rusų propagandos mitas. Skelbiama statistika apie neva sužalotus tariamus samdinius tėra klastotė.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.