Šių vainikų nepuošė geltonai mėlynos Ukrainos vėliavos spalvos – jie buvo padabinti raudona, balta ir žalia – Vengrijos spalvomis. Ir šalis, kurią pagerbė susirinkusieji, buvo ne apgulta jų gyvenama valstybė, o jų istorinė tėvynė, sudraskyta daugiau nei prieš šimtmetį.
Užkarpatėje – dabar su Vengrija besiribojančiame Ukrainos regione – gyvena net 150 tūkst. etninių vengrų, kurie dėl sudėtingų geopolitinių mainų, įvairių užkariavimų ir nuolatinių sienų koregavimų galiausiai atsidūrė Ukrainos teritorijoje.
Prieš karą su Rusija Ukrainos vengrų mažumos troškimai dažniausiai būdavo vaizduojami kaip nekenksminga nostalgija tiems laikams, kai jie gyveno vienoje šalyje su kitais etniniais vengrais.
Dabar prorusiškai propagandai, kartais atsklindančiai iš Vengrijos, jautrūs ukrainiečiai su nerimu stebi į skirtingas puses krypstančias šios mažytės bendruomenės simpatijas, kurias išryškino dviprasmiška Vengrijos pozicija Rusijos invazijos atžvilgiu.
