Pirmoji į paskelbtą naujieną sureagavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, kuri susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale parašė, kad Vakarai nusprendė prisiminti „Jugoslavijos scenarijų“.
„Šie sviediniai ne tik žudo, bet ir užkrečia aplinką bei sukelia vėžį šiose žemėse gyvenantiems žmonėms“, – pažymėjo ji.
Ministerijos atstovė tvirtino, kad šis sprendimas lems daugybės žmonių likimus ir ragino ukrainiečius atsibusti:
„Jugoslavijoje pirmieji nukentėjo NATO kariai, ypač italai. Paskui jie ilgai bandė iš Aljanso sulaukti kompensacijos už prarastą sveikatą. Tačiau jų pretenzijos buvo atmestos. Kada jie atsibus Ukrainoje? <...> Jų geradariai juos nuodija.“
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį neapsiėjo be grasinimų ir pareiškė, kad Maskva bus priversta reaguoti, jei Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai karinių atsargų, įskaitant šarvus pramušančius šaudmenis, kuriuose yra nusodrintojo urano.
S.Riabkovas: Branduolinio konflikto tikimybė šiuo metu yra didžiausia per pastaruosius dešimtmečius.
„Jungtinė Karalystė... paskelbė ne tik apie tankų, bet ir sviedinių su nusodrintuoju uranu tiekimą Ukrainai. Jei taip atsitiks, Rusija bus priversta reaguoti“, – po Kremliuje vykusių derybų su Kinijos kolega Xi Jinpingu žurnalistams sakė V.Putinas.
Pradėjo branduolinio karo propagandą
Kremliui nepavykus išprovokuoti Vakarų atsako, trečiadienį Rusijos gynybos ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad sprendimas „neliks be rimtų pasekmių“.
„Šis sprendimas neliks be rimtų pasekmių tiek Rusijos ir Didžiosios Britanijos dvišaliams santykiams, tiek ir tarptautiniu lygmeniu, kur pirmoji daugiašalių struktūrų reakcija jau rodo, kad Londono planai visiškai atmesti. Mes nepaliksime tokių veiksmų be atsako.“
Rusijos provokacinę taktiką perėmė ir Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, kuris, pasak valstybinės naujienų agentūros „TSS“, pareiškė, kad branduolinio konflikto tikimybė šiuo metu yra didžiausia per pastaruosius dešimtmečius.
„Nenorėčiau leistis į diskusiją, ar branduolinio konflikto tikimybė šiandien yra didelė, tačiau bet kokiu atveju ji yra didesnė nei per pastaruosius dešimtmečius, sakykime taip“, – teigė S.Riabkovas.
Jis pažymėjo, kad Maskva ir toliau laikosi pozicijos, jog pasaulis turi būti laisvas nuo branduolinės grėsmės. Tačiau ignoravo faktą, kad dar visai neseniai pats V.Putinas nešykštėjo branduolinės retorikos Ukrainos ir kitų Europos valstybių atžvilgiu.
Dieną prieš tai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, komentuodamas galimą Jungtinės Karalystės nusodrinto urano šaudmenų tiekimą Ukrainai, sakė, kad „žengtas dar vienas žingsnis“.
Paneigė kaltinimus
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pareiškė, kad jo šalies sprendimas tiekti Ukrainai tankų sviedinius, pagamintus iš nusodrinto urano, nėra „branduolinė eskalacija“.
Kalbėdamas Londone J.Cleverly pabrėžė, kad nusodrintojo urano sviediniai nėra branduolinė amunicija.
„Tai nėra branduoliniai šaudmenys, tai grynai įprastiniai šaudmenys. Ir, žinoma, mes matėme Vladimiro Putino grasinimus kiekvieną kartą, kai Jungtinė Karalystė ir mūsų kaimynai, draugai ir sąjungininkai siekė paremti Ukrainą ginant ją nuo šio žiauraus, brutalaus, neteisėto ir nepagrįsto karo, kurį Rusija vykdo prieš Ukrainą.“
„Taigi nėra jokios branduolinės eskalacijos. Vienintelė šalis pasaulyje, kuri kalba apie branduolinius klausimus, yra Rusija“, – pridūrė diplomatas.