Rusijos remiamų Moldovos separatistų kontroliuojamo Uždniestrės regiono Vidaus reikalų ministerija antradienį pranešė, kad per du sprogimus buvo apgriautas radijo centras, esantis prie sienos su Ukraina.
Ministerija nurodė, kad po sprogimų neveikia dvi „galingos“ antenos, retransliavusios Rusijos radiją. Ministerija taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose antenos matomos gulinčios ant žemės.
Anksčiau sprogimas apgadino Valstybės saugumo ministeriją separatistiniame regione. Pranešta, kad ją iš granatsvaidžių apšaudė nenustatyti asmenys.
Moldovai tokie pranešimai kelia nerimą – vietos apžvalgininkai svarsto, ar tokie išpuoliai negalėjo būti inscenizuoti siekiant pateisinti Rusijos manevrus prieš šalį.
Juolab kad praėjusią savaitę Rusijos generolas majoras Rustamas Minekajevas, einantis Rusijos centrinės karinės apygardos vado pareigas, penktadienį sakė, kad Maskva siekia užsitikrinti kontrolę pietų Ukrainoje ir galimybę lengvai sausuma pasiekti Uždniestrę, „kur buvo rusakalbių gyventojų priespaudos atvejų“.
Tada Kišiniovas dėl tokių komentarų iškvietė Rusijos ambasadorių, kuriam pareiškė, kad tokie pareiškimai yra nepriimtini.
Vis dėlto bruzdesys Uždniestrėje tęsiasi – regione jau paskelbtas „raudonas“ terorizmo pavojaus lygis, o apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos lyderis, Kremliaus statytinis Denisas Pušilinas jau spėjo pagrasinti Ukrainai dėl to, „kas vyksta Uždniestrėje“.
„Pasiekus Donecko regiono ribas reikia pradėti kitą operacijos fazę, atsižvelgiant į tai, kas vyksta Uždniestrėje ir Rusijos Federacijos regionų, kurie ribojasi su Ukraina, apšaudymą“, – pareiškė D.Pušilinas.
Moldovos prezidentė M.Sandu antradienį jau sušaukė šalies saugumo tarybos posėdį po kelių sprogimų Rusijos remiamame separatistiniame Uždniestrės regione.
Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas Maskvos remiamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Maskva tebeturi Uždniestrėje karinę bazę; ten laikoma apie 20 tūkst. tonų šaudmenų.
Savo ruožtu Moldovos ginkluotosiose pajėgose tarnauja vos 5-7,5 tūkst. karių, rezervo dydis – 65-70 tūkst. karių.
Regione jau jaučiama panika. Pranešama, kad po pranešimų apie sprogimus Uždniestrėje ties šios teritorijos siena su pagrindine Moldovos dalimi nusidriekė automobilių eilės.
Tiesa, Uždniestrės propagandinės priemonės tikina, kad čia tiesiog žmonės grįžta namo po Velykų atostogų. Dar vienas paaiškinimas – kruopštesni mašinų tikrinimai.
Dovilė Šukytė, Rytų Europos studijų centro asocijuota politikos analitikė, sako, kad dabar vykdomos provokacijos Uždniestrėje yra pretekstas rusams siųsti daugiau savo pajėgų į šią teritoriją.
„Rusijos generolai jau anksčiau teigė, kad nori sukurti koridorių nuo Mariupolio iki Uždniestrės. Dabar vykdomos provokacijos yra bandymas parodyti esą rusai privalo atremti ukrainiečių atakas Uždniestrėje, todėl būtina siųsti daugiau savo pajėgų į šią teritoriją. Visa tai bus teisinama noru apsaugoti Uždniestrės gyventojus. Tokios provokacijos tikrai nestebina“, – 15min sakė D.Šukytė.
Anot jos, Moldovai visuomet kilo grėsmė. Uždniestrėje daugybę metų yra vadinamieji Rusijos taikdariai – kariai. Be to, pačioje Moldovoje yra nemaža dalis prorusiškai nusiteikusios visuomenės, politikų. Šalis gyvena Rusijos informacinėje erdvėje – žiniasklaida yra kontroliuojama ir finansuojama ir rusiškų fondų. Tai taip pat kelia grėsmę.
„Maios Sandu išrinkimas šalies prezidente 2020 m. buvo tam tikras demokratijos ir proeuropietiškumo proveržis Moldovoje. Manau, kad dabartinė šalies valdžia puikiai supranta jai kylančias grėsmes ir ne veltui tiek daug dėmesio skiria bendravimui su Briuseliu.
Tačiau neretai paprasti Moldovos gyventojai teigia, kad net jei Rusijos kariuomenė žengtų į jų šalį, niekas nesipriešintų. Juolab, kad karine prasme Moldova neturi galimybių apsiginti nuo Rusijos.
Be to, Moldovoje yra nemažai politikų, kurie bando sukelti įtampą šalies viduje ir nuteikti visuomenę prieš proeuropietišką valdžią. Dabar tokie politikai naudojasi pabėgėlių iš Ukrainos korta – aiškinama, kad Moldova skiria per daug savo lėšų jų išlaikymui, bet nesirūpina savo gyventojais.
Todėl jei Rusija norėtų užimti Moldovą, jai galbūt nereikėtų net daug karinių pajėgumų, užtektų sukelti politinį sąmyšį ir nuversti dabartinę valdžią“, – sako ji.
