JAV, Prancūzijoje, Lietuvoje – kariniai paradai ir pripažinimas, kad uniformuoti tėvynės tarnai verti didvyrių statuso.
Bet Vokietijoje situacija kitokia. Šalyje, kur net minimalios militarizmo apraiškos daug kam iškart primena nacistinę praeitį, žmonės vis dar baidosi nuo minties, kad vokietis karys gali vykdyti misijas užsienyje.
Nerimą keliantys areštai
Būtent todėl prieš 25 metus daug kas nepritarė Vokietijos elitinių specialiųjų pajėgų (Kommando Spezialkräfte, KSK) įkūrimui. Tiesa, nuomonė pasikeitė po gėdingo incidento per pilietinį karą Ruandoje, kai grupę Vokietijos piliečių turėjo gelbėti Belgijos parašiutininkai.
Tada valdę konservatoriai nusprendė, kad Vokietija negali savo saugumo patikėti NATO sąjungininkams – ir pati nieko nedaryti. KSK komandosai vėliau tarnavo ir Kosove, ir Afganistane – pirmosiose Vokietijos karių kovinėse misijose užsienyje po Antrojo pasaulinio karo.
Aišku, visuomenė dėl šių komandiruočių buvo susiskaldžiusi. Kaip ir tada, taip ir dabar vokiečiai nebenori siųsti į karus užsienyje, nes po žiaurumų prieš 80 metų savo šalį mato kaip „taikos galią“ – Friedensmacht.
Kaip pastebi „Politico“, todėl visiškai normalu klausti, kas tokioje valstybėje kaip Vokietijoje apskritai gali norėti tapti elitiniu kariu?
Praėjusią savaitę policija sulaikė karį, kuris parašė ekstremistinį manifestą „Kaip užimti valdžią Vokietijoje“.
Atsakymai, tiesa, kelia nerimą – bent nuo praėjusios gegužės, kai per policijos reidą 45-erių KSK kario namuose buvo rasta daugybė ginklų, šovinių ir sprogmenų. Pareigūnai taip pat rado nacizmą šlovinančios atributikos.
Nuo to laiko panašių istorijų, liudijančių, kad KSK ir kitose ginkluotųjų pajėgų struktūrose įsigalėjęs dešiniųjų radikalizmas, būta ir daugiau. Stebėtojai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais dėl to, kas vyksta kariuomenėje.
Praėjusią savaitę policija sulaikė dar vieną karį Heseno žemėje. Jis irgi nelegaliai laikė ginklų bei šaudmenų, be to, kaip įtariama, parašė ekstremistinį manifestą „Kaip užimti valdžią Vokietijoje“.
Šimtai radikalizmo atvejų
Didžiausias dėmesys visgi skiriamas elitinei KSK. Šio dalinio karys, pernai gegužę suimtas Philippas Sch., ir jo bendražygiai karinės kontržvalgybos agentų dėmesį buvo patraukę jau 2017 metais, kai surengė skandalingą vakarėlį vienoje šaudykloje prie KSK būstinės.
Anot liudininko, bendravusio su žiniasklaida, komandosai klausėsi dešiniųjų ekstremistų muzikos, žaidė radikalams būdingus žaidimus – pavyzdžiui, svaidė nupjautą kiaulės galvą. Kai kurie kariai vienas kitam dalino nacistinius saliutus.
Berlynas dabar susidūręs su išties nerimą keliančiu scenarijumi: kad Vokietija pati to nenorėdama padėjo sužydėti radikalams, kurių ideologija iš esmės kertasi su respublikos konstitucinėmis vertybėmis.
Visos šios dilemos epicentre – įspūdingas paradoksas. Nors sudėtinga istorija verčia daugelį vokiečių įtariai vertinti Bundesverą, tuo pat metu kariuomenėje sugebėjo išsivysti subkultūra, kuri labai skiriasi nuo visuomenės, kurią kariai yra prisiekę ginti.
Vokietijos karinė kontržvalgyba, kaip skelbia Gynybos ministerija, vien pernai nagrinėjo 843 įtariamo ekstremizmo atvejus kariuomenėje.
Praėjusį gruodį parlamentinė komisija išsklaidė didžiausias baimes, esą kariuomenėje veikia „šešėlinė armija“, siekianti ateityje įvykdyti perversmą, tačiau konstatavo, kad ginkluotosiose pajėgos iš tiesų nusipynę dešiniojo sparno ekstremistų tinklai.
Vokietijos karinė kontržvalgyba, kaip skelbia Gynybos ministerija, vien pernai nagrinėjo 843 įtariamo ekstremizmo atvejus kariuomenėje. Maždaug du trečdaliai įtartinų karių dar nėra sulaukę 35 metų.
Kad problema išties didelė, parodė ir tai, kad įtarimų sulaukė ir patys kontržvalgybininkai – esą agentai „nesilaikė profesionalaus atstumo“ nuo karių, kurių veiksmus turėjo tirti.
Ragina nesmerkti visos kariuomenės
Vokietijos gynybos ministerija rodo, kad problemą ir tai, kad ją reikia spręsti greitai, supranta. Ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer dar pernai paskelbė, kad panaikins KSK Antrąją kuopą, kurioje tarnavo Philippas Sch.
Ministerija dar užsiminė, kad ekstremizmą išvalys „geležine šluota“. Tiesa, dar daugiau klausimų apie KSK kilo jau šių metų vasarį.
Mat paaiškėjo, kad brigados generolas Markusas Kreitmayras, kuriam ir buvo patikėta reformuoti šią struktūrą, anksčiau leisdavo kariams anonimiškai grąžinti nelegaliai kauptus šaudmenis į KSK saugyklas.
Šiuo metu KSK nesugeba surasti tūkstančių šovinių ir mažiausiai 62 kg sprogmenų. Tiesa, Vokietijos politiniai lyderiai įspėja, kad nereikėtų įtarinėti visos kariuomenės – anot A.Kramp-Karrenbauer, didžioji dauguma karių gerbia šalies konstituciją.
Esą taip, praeityje būta apklausų, rodžiusių, kad daugelis dešiniųjų radikalų teigiamai vertina kariuomenę, tačiau čia Vokietija nėra išimtis. Juk JAV Kapitolijaus šturme sausio pradžioje dalyvavo labai nemažai buvusių ir net dabartinių amerikiečių karių.
„Kita vertus, Vokietijoje dešiniojo sparno ekstremizmas kelia unikalią egzistencinę grėsmę kariuomenei, kuri ilgai nesėkmingai stengėsi nutraukti visus ryšius su buvusiomis nacistinėmis pajėgomis“, – rašo „Politico“.
Nauja koncepcija gimė po karo
Ir iš tikrųjų Vokietijai po Antrojo pasaulinio karo buvo sunku sukurti kitokią kariuomenę nei Vermachtas.
Keleri metai po karo pabaigos JAV kariuomenės, kuri dominavo Vakarų Vokietijoje, vadovybė nusprendė, kad šiai nugalėtos šalies pusei tiesiog būtinos karinės pajėgos, nes ateityje gali gintis nuo potencialaus SSRS puolimo.
Žinoma, jau tada idėja, kad Vakarų Vokietija galėtų būti apginkluota, buvo vertinama labai prieštaringai. Tačiau 1950 metais grupė buvusio Vermachto karininkų slapta susirinko vienuolyne netoli sienos su Belgija ir ėmė svarstyti naujos kariuomenės koncepciją.
Nuspręsta, kad reikia atsikratyti nacistinės praeities ir vadovautis „vidinės lyderystės“ (Inner Führung) principu. Kitaip tariant, kariai turi klausytis savo sąžinės, o ne vado – ne fiurerio.
Aišku, gana ironiška, kad tie vyrai taip pat platino „švaraus Vermachto“ mitą – melą, kad paprasti kariai niekaip neprisidėjo prie karo nusikaltimų. Tačiau pati mintis, kad kariai turi ne aklai paklusti įsakymams, o vadovautis vidinėmis demokratinėmis vertybėmis, svarbi ir šiandien.
Visgi šiandien Vermachtas jau neideologizuojamas. Bundesveras pats skelbia, kad nacistinės Vokietijos pajėgos vykdė nusikaltimus per Antrąjį pasaulinį karą, ir pabrėžia, jog dabartinės kariuomenės negalima laikyti Vermachto įpėdine.
AfD nepasitenkinimas
Sutinka ne visi kariai. 2017 metais Vienos oro uoste buvo suimtas leitenantas, kuris ten viešajame tualete buvo paslėpęs užtaisytą senovinį pistoletą. Tyrimas parodė, kad vyro pažiūros radikalios ir kad jis planavo nužudyti kelis kairiųjų politikus, įskaitant Vokietijos užsienio reikalų ministrą Heiko Maasą.
Dar keli tyrimai neseniai parodė, kad kariai nėra patenkinti Bundesvero kokybe – trūksta ginklų, technika pasenusi, galiausiai tiesiog finansavimo. Neatmetama, kad tokia situacija iš tiesų pasinaudojo kraštutiniai dešinieji.
2019 metais 6 proc. AfD narių buvo profesionalūs kariai – daugiau nei bet kurioje kitoje Vokietijos partijoje.
Radikali partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iš tiesų jau keleri metai vaizduoja save kaip skriaudžiamo Bundesvero gelbėtoją. Partijos programoje žadama sustiprinti kariuomenę ir karius gerbti taip, kaip pridera.
Užsakytas net filmas. Jo pavadinimas – „Bundesvero krizė – kodėl Vokietija nebegali apsiginti“, o juosta prasideda interviu su buvusiu armijos vadu, kuris pareiškia, kad kariuomenė turi „ne pervesti močiutę per gatvę, o naudoti mirtiną karinę jėgą“.
AfD siunčiama žinia, regis, patraukli bent daliai karių. 2019 metais 6 proc. šios politinės jėgos narių buvo profesionalūs kariai – daugiau nei bet kurioje kitoje Vokietijos partijoje. Bulvarinis leidinys „Bild“ net paklausė: „Ar AfD taps naująja karių partija?“
Nenuostabu, kad AfD, kurią pačią dėl įtariamo dešiniojo sparno ekstremizmo jau oficialiai stebi Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra, nepatenkinta Gynybos ministerijos iniciatyva iškuopti kariuomenę.