Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo dr. Nerijaus Maliukevičiaus, dalyvavusio 15min tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, Rusijos informacinis karas bėgant laikui evoliucionavo į tokį, kuris neturi jokių subtilesnių atspalvių.
„Mokslininkai jau konstatuoja, kad dabar Kremlius vykdo ne tą ankstesnę švelniosios galios strategiją. Yra su nauji terminai: vienas – „tamsioji galia“, kitas – „aštrioji galia“. Pastarasis terminas labai tinka mūsų diskusijai, nes „aštrioji galia“ skirta pjauti oponento socialinę terpę, kelti chaosą ir vykdyti tam tikrus susidūrimus bei eskaluoti konfliktus tam, kad susilpnintum savo oponento erdvę ir visuomenę“, – nurodė politologas.
Kalbėdamas apie instrumentalizuotą migraciją ir neramumus Baltarusijos pasienyje su Lietuva, Latvija, Lenkija, o taip pat Suomija, bei aptardamas ES ūkininkų nepasitenkinimą dėl Ukrainos grūdų eksporto, dr. N.Maliukevičius pabrėžė, kad tokios ir panašios situacijos dažnai yra net nesukurtos Rusijos, o tiesiog išnaudojamos jų tikslams.
Kremliaus strategija yra oportunistinė: pasinaudoja kylančiais konfliktais
„Tai yra aktyviai išnaudojama Kremliaus technologų, informacinio karo specialistų ir dezinformacijos industrijos atstovų. Mes dažnai įsivaizduojame, kad jie mums kuria problemas ar iššūkius, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad Kremliaus strategija iš esmės yra oportunistinė. Tai reiškia, kad jie pasinaudoja jau egzistuojančiais iššūkiais, kontekstu ir tada gilina tam tikrus konfliktus, kurie, jų manymu, pasitarnaus jų darbotvarkėje“, – aiškino politologas.
Jis taip pat pridūrė, kad klasikiniu tokio veikimo pavyzdžiu galima laikyti JAV prieš keletą metų piką pasiekusį judėjimą „Black lives matter“. Jį išnaudodama, Rusijos vadinamųjų trolių ferma, socialiniuose tinkluose sukūrė dvi oponuojančias grupes, kurios buvo raginamos rinktis į protestą toje pačioje vietoje ir taip kils riaušės ar pan.
„Tą kartą tai jiems nepavyko, bet toks yra jų veikimo principas“, – įvardijo dr. N.Maliukevičius.
Paklaustas, ar Rusijos vykdomas informacinis karas ir propagandiniai veiksmai gali padaryti esminę įtaką Europos Parlamento ir kitiems šiais metais Europoje bei visame pasaulyje vyksiantiems demokratiniams rinkimams, politologas tvirtino, kad Kremlius, tikėtina, atras galimybių, kur rinkimai paveikiami lengviausiai, tačiau jis abejoja, kad tai bus EP rinkimai ar nacionaliniai Lietuvos rinkimai.
„Visgi tai nereiškia, kad nebus pastangų viena ar kita kryptimi paveikti. Tokių operacijų pastangos gali būti įvairiausios. Pavyzdžiui, gali būti bandymų paveikti informacinę aplinką ir diskusijas apie tam tikrus iššūkius, remiantis skirtingų politinių krypčių diskusijomis. Taip pat gali būti bandymų paveikti balsavimo procesą, mažinant rinkėjų motyvaciją. Gali būti mėginama diskredituoti rinkimus ir kibernetiniais įsilaužimais. O gali būti ir investuojama į vieną ar kitą politinę jėgą ar kandidatą, o gal net kelias skirtingas politines jėgas, vien tam, kad vyktų konfliktas. Viskas priklauso nuo dezinformacijos vykdytojų kūrybiškumo“, – vardijo dr. N.Maliukevičius.
Vis dėlto jis įsitikinęs, kad pagrindinės Rusijos propagandos investicijos yra JAV ir Vokietijoje. Ir nebūtinai tik rinkimų kontekste.
„Šių šalių pozicija yra svarbi kalbant apie paramos Ukrainai klausimą, todėl ten bus pagrindinis dėmesys. Tačiau kariniais terminais kalbant, ir EP, ir Lietuvos rinkimai taip pat išliks Rusijos radare“, – tvirtino VU TSPMI politologas dr. N.Maliukevičius.
Daugiau jo įžvalgų galima išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“. Tinklalaidė rengiama remiant Europos Parlamentui. Laidą veda komunikacijos specialistas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.
