Kad ES gali per artimiausius 10-20 metų žlugti, mano daugiau nei pusė apklaustų žmonių Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Čekijoje ir Lenkijoje.
Rodikliai ypač niūrūs Prancūzijoje, kur prezidento Emmanuelio Macrono įkurta partija „Respublika, pirmyn“ pagal populiarumą atsilieka nuo dešiniųjų radikalės Marine Le Pen įkurto ir Briuselį kiekviena proga peikiančio „Nacionalinio sambūrio“.
Tyrimo, kurį užsakė Europos užsienio ryšių taryba, metu paaiškėjo, kad ES žlugimu per du artimiausius dešimtmečius tiki net 66 proc. slovakų ir 58 proc. prancūzų.
Respondentai buvo apklausiami 14-oje ES narių ir tik Švedijoje (44 proc.), Danijoje (41 proc.) bei Ispanijoje (40 proc.) žmonių, kurie prognozuoja Bendrijos griūtį, buvo mažiau nei pusė.
Negana to, praėjus beveik 70 metų po Europos anglies ir plieno bendrijos įkūrimo beveik kas trečias apklaustasis teigė manantis, kad karinis konfliktas tarp ES narių yra „realus“. Daugiausia taip manančiųjų – Prancūzijoje ir Lenkijoje.
Tik trečdalis vokiečių ir ketvirtadalis italų bei prancūzų mėnesio pabaigoje džiaugiasi atliekamomis lėšomis, kurias gali leisti savo nuožiūra ar taupyti.
Tokios nuomonės ypač populiarios tarp rinkėjų, planuojančių ateinančią savaitę nebalsuoti arba atiduoti balsą už ekstremistines politines jėgas ir sąrašus.
Pavyzdžiui, net 46 proc. „Nacionalinio sambūrio“ rėmėjų Prancūzijoje ir 41 proc. dešiniųjų radikalų iš partijos „Alternatyva Vokietijai“ šalininkų mano, kad gali kilti karas tarp Bendrijos šalių.
Europiečiai taip pat susirūpinę dėl nestorėjančių piniginių. Kaip parodė apklausa, tik trečdalis vokiečių ir ketvirtadalis italų bei prancūzų mėnesio pabaigoje džiaugiasi atliekamomis lėšomis, kurias gali leisti savo nuožiūra ar taupyti.
Tyrimo rezultatai turėtų kelti nerimą tradicinėms Europos politinėms jėgoms, kurios ir taip neramiai laukia EP rinkimų gegužės 24-26 dienomis – labai realu, kad radikalios ir populistinės partijos EP laimės daugiau vietų nei anksčiau.
E.Macronas aktyviai dalyvauja rinkimų kampanijoje ir save vaizduoja kaip antipopulistų lyderį, kovojantį su tokiais radikalais kaip Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini.
Prognozuojama, kad naujasis EP, kuris susirinks liepos mėnesį, bus labai susiskaldęs ir galbūt net paralyžiuotas, nes plataus proeuropietiško fronto gali nebelikti.
Kita vertus, naujausi „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad net du trečdaliai europiečių teigiamai vertina ES – tai aukščiausias rodiklis nuo 1983 metų.
„Tai reiškia, kad proeuropietiškoms partijoms reikia pažadinti tyliąją daugumą, – mano Europos užsienio ryšių tarybos direktorius Markas Leonardas. – Lieka nedaug laiko išspręsti šį paradoksą.
Parama narystei ES yra didžiausia nuo 1983-ųjų, bt tuo pačiu metu daugelis rinkėjų bijo, kad Bendrija gali sugriūti. Proeuropietiškos partijos turi mobilizuoti tyliąją daugumą ir pasistengti, kad balsuotų ne tik antisisteminių partijų rėmėjai.“
Galiausiai apklausa parodė, kad dauguma europiečių tik mano, jog ES gali žlugti, bet tokio scenarijaus tikrai nenori. Beveik 92 proc. respondentų tvirtino, kad Bendrijai iširus nukentėtų – negalėtų laisvai keliauti ir dirbti kitose ES šalyse, prekiauti.
