Nors Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „pergalės plano“ detalės neatskleistos, pagrindinė jo idėja aiški: tik stipri Ukraina gali priversti V.Putiną sėsti prie derybų stalo.
Straipsnyje pažymima, kad tai iš dalies tiesa. Kol V.Putinas tikėsis, kad gali atsilaikyti prieš Vakarų paramą Ukrainai, tol jo sekinimo karas tęsis. Pagrindinis klausimas lieka, kaip pakeisti jo strategiją.
Karas sukėlė geopolitinį nestabilumą ir pakenkė pasaulio ekonomikai. Impulsas užbaigti konfliktą ir priimti V.Putino sąlygas yra suprantamas, pastebi žurnalistai.
V.Putinas kartkartėmis rodė norą derėtis, tačiau jo keliamos sąlygos, ypač reikalavimas Ukrainai atsisakyti pretenzijų į keturis aneksuotus regionus ir Krymą bei siekio prisijungti prie NATO, rodo jo nenuoširdumą. Visa Rusijos ekonomika sutelkta karui, Kremlius toliau perka ginklus iš nesąžiningų valstybių, o V.Putino tikslas nesikeičia – užkariauti Ukrainą, sako „Bloomberg“.
Vakarų sąjungininkai ieško preteksto sumažinti finansinę pagalbą
Paliaubos kelia didelę riziką Ukrainai. Karo veiksmų pertrauka suteiks Rusijos kariuomenei galimybę pasitelkti naujas pajėgas, kompensuoti nuostolius, papildyti ginklų atsargas ir ištaisyti taktinius trūkumus. Tikėtina, kad V.Putinas pasinaudos pertrauka, kad pasiruoštų naujoms atakoms, kaip tai padarė po 2014 m. invazijos.
Šią grėsmę didina tai, kad paliaubos gali pakenkti tarptautinei paramai Ukrainai. Vakarų sąjungininkai jau ieško preteksto sumažinti finansinę pagalbą, o kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Vokietija, planuoja mažinti naują biudžetą. Ugnies nutraukimas galėtų tapti patogia dingstimi, pastebi „Bloomberg“.
Vakarai prieš bet kokias derybas turi suteikti Ukrainai daugiau galios
V.Putinas tikisi, kad Vakarai nustos remti Ukrainą, o jo kariuomenė ir toliau gaus finansavimą kovai. Nepavykusios paliaubos gali patvirtinti šiuos lūkesčius ir pabloginti Ukrainos ir jos sąjungininkų padėtį, kai kovos bus atnaujintos.
Atsižvelgdami į tai, Vakarai prieš bet kokias derybas turėtų padėti Ukrainai įgyti kuo daugiau svertų, sako „Bloomberg“.
Pirma, reikia toliau teikti finansinę ir karinę paramą Ukrainai. Pagalbos nutraukimas dabar tik sustiprins V.Putino pozicijas. Turi būti stiprinama Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, didinamas amunicijos tiekimas ir panaikinami apribojimai naudoti tolimojo nuotolio raketas. Tik tokios koordinuotos pastangos gali pakeisti V.Putino skaičiavimus.
Antra, sąjungininkai turi parengti patikimas saugumo garantijas Ukrainai. Tai nelengva užduotis, nes NATO dar nėra pasirengusi prisiimti aiškių įsipareigojimų valstybei, kuri nėra jos narė. Tačiau turi būti sukurtas kolektyvinis įsipareigojimas – aiškus ar numanomas – apsaugoti teritorijas, kurias dabar kontroliuoja Ukraina.
„Per savo kruviną valdymą V.Putinas visada buvo pasirengęs pažeisti paliaubas, sulaužyti susitarimus ir nesilaikyti duoto žodžio, kai tik matė, kad tai strategiškai naudinga. Yra visos priežastys manyti, kad šį kartą jis pasielgs taip pat. Nesiėmus tinkamų atsargumo priemonių, paliaubos neužbaigtų karo, neišgelbėtų gyvybių ir nebūtų naudingos paprastiems ukrainiečiams. Viskas būtų atvirkščiai“, – daro išvadą naujienų agentūros žurnalistai.
Ko reikalauja Rusija
15min primena, kad Maskva nuolat teigia, kad ji neva neprieštarauja deryboms su Ukraina, bet tik su sąlyga, kad ši pasiduos. Prieš pirmąjį aukščiausiojo lygio taikos susitikimą V.Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs paliauboms, jei Ukrainos kariuomenė visiškai pasitrauks iš Zaporižios, Chersono, Donecko ir Luhansko sričių.
Kremlius taip pat reikalauja, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO kurso, o kitos šalys pripažintų okupuotas teritorijas rusiškomis ir atšauktų sankcijas.
