Clemencia Carabali praėjusį birželį sulaukė skambučio iš jai nežinomo numerio. Atsiliepusi išgirdo nepažįstamo vyro balsą, kuris jai ėmė grasinti.
„Jei teritorijos nepaliksi iki 5 val. ryto, tu mirus“, – tąkart išgirdo ji.
C.Carabali pranešė apie skambutį Kolumbijos policijai ir niekur neišvyko. Incidentas vis dar tiriamas, tačiau moteris teigia žinanti, kad bendruomenė ją saugo ir ji jaučiasi kur kas geriau tai jausdama.
C.Carabali įtaria, kad grasinimų sulaukė dėl to, kad kovoja už moterų teises Kolumbijoje, Kaukoje. Daugiausia ji dirba su afrokolumbietėmis, mokydama jas apie jų teises ir jų kaip reikalauti.
C.Carabali tikslas įgalinti moteris, kad jos galėtų kurti stiprią bendruomenę ir pačios apsiginti, ypač turint minty, kad moterys nuolat tapdavo prievartos ir suirutės šalyje aukos dėl daugiau kaip 50 metų trukusio konflikto.
„Moterys čia dingdavo ir būdavo nužudytos. (Ginkluoti vyrai) atvažiuodavo į žmonių namus ir jėga ištempdavo vyrus lauk, taip jie galėjo prievartauti jų žmonas – vienu metu tai darydavo du-trys vyrai. Prieš savo valią daugybė moterų pastodavo“, – pasakoja C.Carabali.
Ginkluoti vyrai atvažiuodavo į žmonių namus ir jėga ištempdavo vyrus lauk, taip jie galėjo prievartauti jų žmonas – vienu metu tai darydavo du-trys vyrai. Prieš savo valią daugybė moterų pastodavo, – pasakoja C.Carabali.
„Tai buvo labai sudėtingi laikai. Mums atrodė, kad ateina pasaulio pabaiga“, – pridūrė ji.
Šiaurinė Kaukos dalis buvo ganėtinai rami, kai sukilėliai FARC ir Kolumbijos vyriausybė pradėjo derybas 2012-aisiais, ir pasirašė galutinį taikos susitarimą 2016-ųjų rugpjūtį.
Tačiau sulaukusi ne vieno grasinimo praėjusiais metais C.Carabali nerimauja, kad išpuoliai ir smurtas prieš moteris gali sugrįžti.
Daugiau kaip 340 žmogaus teisių gynėjų Kolumbijoje mirė nuo 2016 pradžios iki 2018 rugpjūčio vidurio – daugiausia stengiantis nugesinti bendruomenės aktyvizmą.
Žmogaus teisių gynėjai, tarp kurių ir moterys, susiduria su grėsmėmis, susijusiomis su lytimi, smurtu, tarp jų – ir prievarta, grasinimais prieš jų vaikus, skelbia Jungtinės Tautos.
Ir tai vyksta moterims ir toliau stengiantis susidoroti su konflikto randais.
Amerikos žmogaus teisių komisijos ataskaitoje teigiama, kad sukilėlių grupuotė nuolatiniu taikiniu pasirinko Kolumbijos moteris – tokia jų karo strategija.
Įvairios seksualinės, psichologinės ir fizinės prievartos formos buvo naudojamos moterims „nubausti“ ir skleisti terorą bendruomenėje, kaip būdą kontroliuoti vietinius gyventojus.
„Moterys buvo pagrindinės nukentėjusios ir karo aukos“, – „Al Jazeerai“ sakė Edna Mosquera, JT Moterų atstovė Kaukoje.
Jų kūnai ne tik buvo taikinys ir naudojami kaip trofėjai, bet anot E.Mosqueros, ant jų pečių užgriūdavo ir didžiulė emocinė, psichologinė našta, nes jos visuomenėje regimos kaip globėjos ir šis jų vaidmuo nepamirštamas ir konflikto metu. Tai reiškia, kad moterys dažnai yra tos, kurios išlaiko šeimą drauge, rasdamos būdą kaip išgyventi po perkėlimo, vadovaudamos dingusių giminaičių paieškoms ir visa tai jos daro pačių psichinės sveikatos sąskaita.
Kolumbijoje įsikūrusios moterų teisių organizacijos „Ruta Pacifica de las Mujeres“ tyrimas parodė, kad visuomenė paprastai skatina moteris numoti ranka į tai, kaip jos pačios yra paveikiamos, kad jos galėtų rūpintis kitais. Tai dažnai sukelia didesnę „ligos, nuolatinio streso, depresijos, savižudybės, skurdo ir beviltiškumo“ riziką.
Dėl šių konflikto paliekamų žaizdų moterų teisių organizacijos į taikos susitarimus įtraukė pakomitetį, atsakingą už lyčių klausimą. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio susitarimas. Pakomitetis užtikrina, kad lyčių aspektas būtų taikomas visoms taikos susitarimų sritims, kad būtų atsižvelgta į specifinius moterų ir LGBTI aukų poreikius. Pakomitetis taip pat atsakingas už tokius klausimus kaip lyčių lygybė kaimo plėtros planuose ir aukų teisės bei žalos atlyginimas – tai pirmasis ir ketvirtasis taikos susitarimo punktai.
Lyčių pakomitetis padrąsina moteris tokias kaip C.Carabali dėti pastangas įgalinant moteris vietiniu lygmeniu ir įtraukiant jas į taikos procesą.
„Dėl vaidmens, kuris mums suteikiamas šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje“ moterys visuomet buvo ir turi likti „taikos statytojos“, įsitikinusi C.Carabali.
Smurtas prieš moteris kaip visuomenės norma
Tačiau moterys taip pat susiduria su smurtu ir grėsmėmis už konflikto konteksto ribų. Daugiau kaip 20 tūkst. moterų patyrė seksualinę prievartą šioje šalyje per 2017-uosius metus, skelbia Kolumbijos nacionalinio teismo ekspertizės institutas „Medicina Legal“. Didžioji dauguma nusikaltėlių buvo patėviai, tėvai, kaimynai ar aukų dėdės. Daugiau nei 74 procentai išgyvenusiųjų smurtinę patirtį buvo merginos iki 14 metų. Tais pačiais metais 144 moterys buvo nužudytos savo partnerio ar buvusio partnerio.
Daugiau nei 74 procentai išgyvenusiųjų smurtinę patirtį buvo merginos iki 14 metų. Tais pačiais metais 144 moterys buvo nužudytos savo partnerio ar buvusio partnerio.
„Tai visuomenės liga“, – sako Carlosas Eduardo Valdesas Moreno, generalinis „Medicina Legal“ direktorius, pridurdamas, kad smurto prieš moteris esą išmokstama namuose dar vaikystėje.
Kaukos šiaurėje C.Carabali sakė, kad moterys dažnai nepraneša apie nusikaltimus policijai, nes greičiausiai nusikaltėlis nebus nei sulaikytas, nei jam bus pateikti kaltinimai, o tokiu atveju aukos tampa dar pažeidžiamesnės.
Pasak generalinės prokuratūros, tik penki procentai iš 26264 pranešimų apie seksualinį smurtą 2017 m. nuvedė iki kaltinimų pateikimo.
„Kad tai pasikeistų, reikia struktūrinių pokyčių“, – teigia E.Mosquera.
„Akivaizdu, kad priespauda yra stipresnė“
Moterų teisių grupės nėra nusiteikusios optimistiškai ir nemano, kad rugpjūčio mėn. pradėjusi dirbti Ivano Duque vyriausybė atneš moterims lauktą taiką. Per savo kampaniją dešiniojo sparno kandidatai vengė diskusijų apie moterų teises ir kalbėjo apie tai, kad jaunų mergaičių įdarbinimas yra vienas iš būdų išmokyti jas atsakomybės ir išvengti paauglių nėštumo. I.Duque, taikos susitarimo kritikas, taip pat pažadėjo pakeisti 2016 m. susitarimo kai kurias dalis.
Lapkričio mėn. I.Duque pasirašė veiksmų planą, kuriame žada daugiau paramos ir apsaugos žmogaus teisių gynėjams, taip siekiama sustabdyti masinius žudymus. Tačiau kritikai sako, kad šis veiksmų planas smarkiai primena buvusio prezidento Juano Manuelio Santoso planą, kuriuo buvo pasiekta tam tikrų rezultatų. Nuo balandžio 2 d. Lotynų Amerikos biuras Vašingtone paskelbė, kad šiais metais jau buvo pranešta apie 44 nužudytų žmogaus teisių darbuotojų atvejus.
Be to, 2018 m. paskelbta ataskaita parodė, kad taikos susitarimo skyriai, kalbantys apie lyčių lygybę, buvo įgyvendinami mažiausiai. Taip pat moterų vaidmuo sprendimų priėmimo procese nebuvo esminis.
Nepaisant iššūkių, žmogaus teisių gynėjai kaip C.Carabali žada tęsti savo darbą ir kovoti už moterų teises.
„Mes bandome išauginti nedidelį daigą, kad kas nors pasikeistų“, – sako ji.
„Tai nelengva, nes, aiškiai, priespauda, yra kol kas stipresnė, tačiau turime eiti į priekį“, – užbaigė ji.
