Prezidentas Francois Hollande'as, prieš pradėdamas susitikimus su pagrindiniais pasaulio lyderiais, pareiškė, kad įveikti islamistus yra bendra pareiga.
Prancūzijos lėktuvnešis jau priartėjo prie Artimųjų Rytų krantų, ir šią popietę ginkluotosios pajėgos pranešė, kad iš „Charles de Gaulle“ kylantys naikintuvai prisijungė prie operacijos Sirijoje. Operacijos detalės neskelbiamos, tačiau Rusijos prezidentas prieš savaitę buvo nurodęs savo laivyno flagmanui, raketiniam kreiseriui „Moskva“, jau seniau veikiančiam Viduržemio jūros rytuose, su Prancūzijos laivyno flagmanu elgtis kaip su sąjungininku.
Pirmadienį Paryžius sulaukė ir dar vieno paramos ženklo iš tikrojo sąjungininko: Didžiosios Britanijos premjeras pažadėjo visokeriopą paramą ir pranešė, kad leidžia Prancūzijai naudotis savo karine baze strateginėje vietoje Kipre, be to, padės jos lėktuvams ore papildyti degalų.
„Esame įsitikinę, kad turime ir toliau Sirijoje atakuoti grupuotę „Islamo valstybė“. Ketiname stiprinti oro smūgius. Ketiname rinktis taikinius, kurie šiai teroristų armijai atneštų daugiausiai žalos“, – sako Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as.
D.Cameronas pirmadienio rytą pagerbė 130 žuvusiųjų per Paryžiaus išpuolius atminimą. Kartu su prezidentu F.Hollande'u jis padėjo po baltą rožę prie koncertų salės „Bataclan“, kur išžudyta 90 žmonių, tarp jų – ir Didžiosios Britanijos pilietis. Vėliau jis sakė, kad visiškai remia Paryžiaus veiksmus ir tvirtai tiki, kad Londonas turi imtis tokių pat veiksmų.
Tačiau D.Cameronui rankas yra supančiojęs parlamentas: prieš dvejus metus jis balsavo prieš karinius veiksmus Sirijoje, ir nuo tada premjeras vengė rengti naują balsavimą, kol bus tikras, kad jį laimės. Tiesa, išpuoliai Paryžiuje prieš 10 dienų atmosferą pakeitė, netgi karinės jėgos priešininkas naujasis opozicinių leiboristų lyderis galėtų paremti smūgius.
Prancūzijos vadovas, kartojantis, kad šalis dalyvauja kare, buria plačią koaliciją, ir susitikimas su D.Cameronu – pirmasis per ilgą diplomatijos savaitę. Antradienį F.Hollande'as skrenda į Vašingtoną susitikti su JAV prizidentu, trečiadienį Paryžiuje priims Vokietijos kanclerę, tada vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu, o sekmadienį pakvies vakarienei Kinijos prezidentą.
Taip bus surengti susitikimai su visomis penkiomis šalimis, turinčiomis veto teisę Jungtinių Tautų Saugumo taryboje, kuri penktadienį vienbalsiai leido panaudoti jėgą savigynai prieš grupuotę „Islamo valstybė“.
Tačiau saugotis visų pirma turi Europos šalys, sakė abu lyderiai – stiprinti išorines sienas ir rūpintis iš Artimųjų Rytų grįžtančių kovotojų grėsme.
„Susiduriame su bendra grėsme, ir dalysimės informacija bei žvalgybos duomenimis, kad geriau apsisaugotume nuo šių brutalių teroristų. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija tai jau daro, bet šiandien sutarėme dar sustiprinti pastangas ir dirbti kartu su savo Europos kaimynėmis“, – teigia Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas.
Prancūziškai sakantis, kad yra kartu su Prancūzija, D.Cameronas turėtų šią savaitę parlamente paskelbti savąją kovos su terorizmu strategiją, kuri apims ir staigų gynybos išlaidų didinimą dvylika milijardų svarų per 10 metų.
