Pirmojoje kalboje po referendumo D.Cameronas pareiškė, kad didžiuojasi savo nuveiktais darbais, kad už tolesnę narystę ES kovojo „galva ir širdimi“.
Tačiau D.Cameronas pridūrė: „Britanijos žmonės pasirinko kitą kelią. Todėl jiems reikia naujo premjero“.
D.Cameronas pabrėžė darysiantis viską, ką gali, kad „suvaldytų laivą“. Jis nepateikė konkrečios datos, kada pasitrauks iš posto, bet pridūrė, jog Jungtinė Karalystė naujo premjero turėtų sulaukti iki Konservatorių partijos konferencijos, kuri vyks rudenį, maždaug po trijų mėnesių.
Jo teigimu, būtent naujasis premjeras, o ne jis, turėtų nuspręsti, kada aktyvuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti derybų dėl išstojimo procesą.
„Aš anksčiau sakiau, kad Britanija gali išsilaikyti už ES ribų. Myliu šią šalį ir didžiuojuosi, kad galėjau jai tarnauti“, – pareiškė D.Cameronas.
„Visiškai aiškiai pasakiau, jog esu tikras, kad Britanija yra stipresnė, saugesnė ir turtingesnė būdama Europos Sąjungoje, ir aiškiai įvardijau, kad šis referendumas yra dėl to ir tik dėl to, o ne dėl kažkokio atskiro politiko, įskaitant mane, ateities“, – sakė jis.
Tačiau premjeras pridūrė: „Britanijos žmonės priėmė labai aiškų sprendimą pasukti kitu keliu, todėl, manau, šaliai reikia naujos vadovybės, kuri vestų ją ta kryptimi“.
„Taip pat norėčiau patikinti Europos šalyse gyvenančius britus ir čia gyvenančius Europos valstybių piliečius, kad jūsų sąlygose staigių pokyčių nebus“, – pabrėžė jis.
Dauning Strite susirinkę žurnalistai iškart pastebėjo, kad D.Camerono balsas kalbos pabaigoje smarkiai drebėjo. Baigęs savo pasisakymą, jis susikibo rankomis su žmona Samantha ir pabrėžtinai neatsisuko į kameras – manoma, kad nenorėta parodyti ašarų.
Realiausi kandidatai pakeisti D.Cameroną premjero poste – vienas kampanijos „Leave“ lyderių, buvęs Londono meras Borisas Johnsonas ir vidaus reikalų sekretorė Theresa May.
Referendumą nulėmė netikėta pergalė
Biržos maklerio sūnus D.Cameronas mokėsi elitiniame Itono koledže ir studijavo Oksfordo universitete, kur buvo priimtas į neoficialų ekskliuzyvinį studentų klubą „Bullingdon Club“, kuriam priklauso turtingi, išgerti ir pasiautėti mėgstantys elito atstovai.
Jis dirbo konservatorių patarėju, paskui – viešųjų ryšių srityje, o 2001-aisiais buvo išrinktas į parlamentą.
2010-ųjų visuotiniuose rinkimuose D.Cameronas tapo jauniausiu per 200 metų ministru pirmininku
D.Cameronas greit kilo partijos, kuri tada smarkiai kovojo su Tony Blairo leiboristų vyriausybe, hierarchijos laiptais ir 2005-aisiais, būdamas 39 metų amžiaus, buvo išrinktas lyderiu.
Jis bandė „detoksikuoti“ partijos prekės ženklą vengdamas diskusijų apie ES, kurios konservatorius skaldė nuo pat Margaret Thatcher valdymo 9-ajame dešimtmetyje.
2010 metų visuotiniuose rinkimuose D.Cameronas tapo jauniausiu per 200 metų ministru pirmininku, bet centro dešinės konservatoriai nelaimėjo pakankamai vietų, kad galėtų valdyti vieni, ir turėjo formuoti koaliciją su centro liberalais demokratais.
Tos koalicijos valdymo metu dominavo išlaidų mažinimas Britanijai kylant po recesijos, o debatus dėl užsienio politikos didele dalimi buvo užvaldę konservatorių kivirčai dėl ES.
Po penkerių koalicijos valdymo metų konservatoriai netikėtai laimėjo aiškią daugumą 2015 metų gegužės visuotiniuose rinkimuose ir galėjo pradėti valdyti vieni.
Ta pergalė reiškė, kad referendumas dėl ES, kurį D.Cameronas pirmą kartą pažadėjo 2013 metais, siekdamas nuraminti savo partiją, tapo realybe, nors daug kas Vestminsteryje sako, kad jis pats niekada netikėjo jį įvyksiant.
Paliktas sąjungininkų
D.Cameronas likusią 2015 metų dalį dėjo dideles lobistines pastangas kitose Europos šalyse, siekdamas susitarimo, kuris pagerintų Britanijos santykius su ES.
Išstojimą netikėtai parėmė ir Borisas Johnsonas, buvęs Londono meras, kurį daugelis konservatorių laiko galimu D.Camerono įpėdiniu.
Vasario mėnesį pasiektas susitarimas įgalino jį prieš referendumą argumentuoti, kad Britanija turi „ypatingą statusą“ 28 valstybių Bendrijoje, kuris apima ir galimybę riboti pašalpas migrantams iš ES.
Tačiau kai kurie konservatorių parlamentarai susitarimą vadino „skysta koše“.
O skaudžiausius smūgius D.Cameronas patyrė prasidėjus kampanijai.
Kai kurie lojaliausi jo sąjungininkai, tarp jų – teisingumo ministras Michaelas Gove'as, vieno iš D.Camerono vaikų krikštatėvis, pasakė, kad agituos už Britanijos pasitraukimą iš ES – „Brexit“.
Tada išstojimą netikėtai parėmė ir Borisas Johnsonas, buvęs Londono meras, kurį daugelis konservatorių laiko galimu D.Camerono įpėdiniu.
Kampanijos metu D.Cameronas išrėžė virtinę kalbų, kuriose įrodinėjo, kad „Brexit“ smarkiai pakenktų Britanijos ekonomikai.
Tačiau jam sunkiai sekėsi atremti išstojimo šalininkų stovyklos argumentą, jog imigraciją iš ES šalių reikia mažinti, kad sumažėtų spaudimas valstybės paslaugų sferai, o tai esą gali įvykti tik Britanijai išstojus iš ES.
