Ukrainos vadovas Petro Porošenka nedvejojo, kaip atsakyti į Rusijos kaltinimus, esą Kijevas planuoja jėga atsiimti Krymą. Jis pareiškė, kad „tai yra pretekstas naujiems grasinimams ukrainiečiams“.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) anksčiau trečiadienį paskelbė, kad jos pajėgos sutrukdė Ukrainos žvalgybininkams surengti „teroro aktą“ Kryme ir kad per ginkluotus susirėmimus žuvo vienas FST agentas ir vienas Rusijos karys.
Daugelis Ukrainos politikų tiesiai teigia, kad Rusija meluoja, ir primena, jog istorijoje jau daug tokių melagingų kaltinimų yra tapę priežastimi pulti. Be to, į Krymą rusai pastarosiomis dienomis siunčia itin daug karinės technikos.
Galiausiai įtartinas ir V.Putino pareiškimas, kad vadinamojo Normandijos ketverto susitikimas, kurį planuota surengti rugsėjo pradžioje Kinijoje, dabar tampa beprasmiškas. Ar realūs nauji dideli susirėmimai?
Mundurais jau matuojamasi. V.Putinas po tariamų susirėmimų Kryme sušaukė Saugumo Tarybą, Kremlius paskelbė apie svarstymus sustiprinti saugumą ties siena su Ukraina.
O Ukrainoje generalinio štabo atstovas Vladislavas Selezniovas iš pradžių patikino, jog šalis turi pakankamai karinių išteklių, kad apsigintų nuo puolimo, o tada P.Porošenka ketvirtadienį nurodė visoms jėgos struktūroms netoli Chersono srities ir Krymo sienos, taip pat – Rytų Ukrainoje, sustiprinti karinę parengtį iki aukščiausio lygio.
V.Putinas kalba apie terorizmą
FST piešiamas įvykių Krymo šiaurėje paveikslas toks: visų pirma, šeštadienio vakarą per susišaudymą su „sąmokslininkais“ netoli Armiansko miesto žuvo vienas FST pareigūnas.
Ukrainos generalinio štabo atstovas Vladislavas Selezniovas patikino, jog šalis turi pakankamai karinių išteklių, kad apsigintų nuo puolimo.
Tada esą buvo sulaikyti keli Ukrainos ir Rusijos piliečiai, kurie su savimi turėjo sprogmenų ir ginklų – pastarieji, anot FST, priklauso Ukrainos specialiosioms pajėgoms.
Pranešta ir apie neva sulaikytą ukrainietį Jevhenijų Panovą iš Zaporožės.
Šis tariamas Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato agentas esą per apklausas atvirai kalba apie Kijevo planus. J.Panovo brolis teigia, kad ukrainietis buvo pagrobtas.
Tai dar ne viskas. FST teigimu, ankstyvą pirmadienio rytą Ukrainos specialiosios pajėgos Krymo šiaurėje „mėgino surengti du diversinių teroristinių grupių įsiveržimus“. Ukrainiečiai neva buvo dengiami masiniu apšaudymu, o per susirėmimus žuvo Rusijos kariškis.
Kijevas visus šiuos pranešimus karštai neigia, bet V.Putinas įsiutęs – arba apsimeta, kad yra įsiutęs. Pasak Rusijos prezidento, „Kijevas ne ieško kelių derėtis, o pereina prie teroro. Du kariai žuvo, mes negalime į tai nereaguoti“.
Neįprastai daug karinės technikos
Jau beveik metus karas Rytų Ukrainoje yra „įšaldytas, bet paruoštas kišti į orkaitę“ – taip kartą išsireiškė buvęs NATO atstovas spaudai Benas Nimmo. Susišaudymų vis daugėja, tačiau jie nevirsta dideliu konfliktu.
Tai pasikeitė praėjusią savaitę. Ukrainos politikai ir gynybos specialistai, taip pat Kijeve dirbantys Vakarų šalių žurnalistai ėmė vis garsiau kalbėti, kad galbūt ruošiamasi naujiems dideliems susirėmimams.
Totorių aktyvistai Kryme pažymėjo, kad šiaurinių aneksuoto pusiasalio miestų link pastaruoju metu permeta neįprastai daug Rusijos karinės technikos. Sujudimas vaizdo įrašuose fiksuojamas ir Krymo pietuose – Kerčės uostamiestyje, Simferopolyje, prie Feodosijos pasirodė karinių sunkvežimių, inžinierių mašinių, karinių greitosios pagalbos automobilių, šarvuočių.
Visame Kryme įrengti patikros punktai, o pusiasalio šiaurėje taip pat pranešta apie dingusį interneto ryšį.
Sevastopolyje nufilmuotas Rusijos Juodosios jūros laivyno mažasis raketinis laivas „Miraž“ – tas pats, kuris 2008 metais sunaikino Gruzijos patrulinį katerį prie Abchazijos krantų.
Visame Kryme įrengti patikros punktai, o pusiasalio šiaurėje taip pat pranešta apie dingusį interneto ryšį. Kai kurie aktyvistai įtaria, kad rusai specialiai nutraukė ryšį.
Galiausiai Kerčės miesto administracija pirmadienį paskelbė rekomendaciją turistams susilaikyti nuo kelionių į Krymą artimiausiomis dienomis. Oficiali priežastis – perpildytas Kerčės keltas.
Donbase situacija įkaitusi dar labiau. Donecko ir Luhansko regionuose liepos mėnuo buvo pražūtingiausias per visus metus. P.Porošenkos administracija skaičiuoja, kad per liepą per susirėmimus ir apšaudymus žuvo mažiausiai 42 Ukrainos kariai.
Tiek ukrainiečiai, tiek Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai skelbia, kad Rusijos remiami separatistai naudoja ir sunkiąją artileriją, ir raketas „Grad“.
Kenčia ir civiliai – abiejose kontaktinės linijos pusėse, o vienas separatistų pusėje atsidūręs žurnalistas ketvirtadienį pranešė, kad Rusija permetė ypač daug karinės technikos į teritoriją ties Debalceve.
Vyksta pasiruošimas pratyboms?
Ukraina jau sustiprino karinę parengtį pietiniame Chersono regione, kuris ribojasi su Rusijos atplėštu Krymu. Tačiau pareigūnų Kijeve pareiškimai kiek migloti.
Antai sekmadienį P.Porošenkos administracijos atstovas gynybos klausimais Andrijus Lysenka paskelbė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos laukia naujo separatistų puolimo – greičiausiai šią savaitę.
Bet vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo patarėjas, parlamentaras Antonas Heraščenka kalbėjo priešingai.
„Galiu atvirai pasakyti, kad mes artimiausioje ateityje nelaukiame karo ar Rusijos Federacijos puolimo Ukrainoje. Putinas suprato, kad karinė Ukrainos okupacija neduoda lauktų rezultatų“, – paaiškino A.Heraščenka.
Ukrainos analitikas Vladimiras Fesenka pridūrė, kad didelė karinė intervencija Kremliui dabar nebūtų naudinga, kadangi V.Putinas iš jos nieko neišloštų, o galimybė Vakarams atšaukti sankcijas Rusijai kaipmat nutoltų.
Ukrainos analitikas Vladimiras Fesenka mano, kad didelė karinė intervencija Kremliui dabar nebūtų naudinga
Net Ukrainos karinė žvalgyba apie naują didelį konfliktą atvirai nekalba. Gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skybickis „Ukrainska pravda“ teigė, kad rusai Kryme ruošiasi kasmetinėms pratyboms „Kavkaz-2016“.
Nors galimybės, kad taip maskuojamas pasiruošimas puolimui, atmesti negalima, V.Skybickis pažymėjo, kad Rusijos kariai į Krymo šiaurinį Džankojaus rajoną siunčiami rotaciniu principu, o dabar kaip tik atėjęs laikas pasikeisti kontingentui.
Kita vertus, V.Skybickis ketvirtadienį nustebino pareiškimu, kad Ukrainos Chersono srityje nuo trečiadienio rengiamos „suplanuotos“ karinės pratybos.
Ar reikia didelės invazijos?
Tad kas vyksta? Ar pastarųjų savaičių sujudimą galima laikyti įžanga į didesnius neramumus, ar susirėmimų banga Donbase vėl nuslops? Ką planuoja V.Putinas?
Kaip pastebi „The Daily Beast“, Rusijos pajėgų ir karinės technikos manevrai Kryme nepanašūs į itin grėsmingą jėgos demonstravimą.
Ir nors Krymui vadovaujantis rusų pasiuntinys Sergejus Aksionovas ketvirtadienį pareiškė, kad „teroristinius išpuolius“ pusiasalyje organizavo JAV valstybės departamentas, o tai galima vadinti įtampos kurstymu, rusams nebūtų logiška pulti Ukrainą iš Krymo.
Sausumos koridorius tarp Krymo ir pagrindinės Ukrainos dalies gana siauras, jame mažai perėjų, todėl Rusijai būtų sudėtinga surengti didelę invaziją be solidžios jūrų ir oro pajėgų paramos.
Be to, Rusijai ir toliau yra ką veikti pilietinio karo siaubiamoje Sirijoje. Čia sukilėliams, regis, pavyko pasiekti proveržį apsuptame Alepo mieste, o į Siriją buvo išsiųsta dalis elitinių Rusijos pajėgų, dalyvavusių Krymo perėmime 2014 metais. Ar šie kariai grįš į Sevastopolį?
Kita vertus, Kremliui didelės invazijos nereikia. Gali būti, kad manevrai Kryme ir FST pranešimai apie terorizmą yra Maskvos pamėgto psichologinio karo dalis. Rusai Donbase jau dvejus metus vykdo intensyvią propagandinę kampaniją.
Rugpjūčio prakeiksmas
Vis dėlto analitikai mano, kad rusai stengiasi išprovokuoti Kijevą. Ukrainai turbūt blogiausia būtų į provokacijas reaguoti taip, kad Rusija galėtų save vaizduoti kaip auką, o ne kaip agresorę. Tokią klaidą 2008 metais padarė gruzinai, oficialiai pirmieji puolę Pietų Osetiją.
Juk rugpjūtis – žiauriausias mėnuo Rusijos, kurioje populiaru kalbėti apie „rugpjūčio prakeiksmą“, istorijoje. Būtent rugpjūtį 2014-aisiais Rusijos pajėgos atskubėjo į pagalbą byrantiems separatistams Donbase.
Būtent rugpjūtį 1914 metais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, 1991 metais žlugo pučas Maskvoje, 1998 metais įsiplieskė bankų krizė, 1999 metais kilo Antrasis Čečėnijos karas, 2000 metais nuskendo povandeninis laivas „Kursk“, 2008 metais praūžė penkių dienų karas su Gruzija.
„Tad įmanoma įsivaizduoti, kad įsitempę Ukrainos kariškiai gali pratrūkti, o tada Kremliui būtų suteikta proga pasiskųsti dėl „agresijos“ ir pradėti karą prisidengiant kalbomis apie savigyną ir humanitarines priežastis“, – rašo „The Daily Beast“.
O geopolitinė situacija Ukrainai nieko gero nežada. Daugelis ištikimų Kijevo nebeužima svarbių pareigų – pavyzdžiui, buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas ir buvęs Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis.
Europą taip pat vargina itin lėtai Kijeve stumiamos reformos. Tiesa, ES dar svarbesnė migracijos krizė, terorizmo grėsmė, „Brexit“.
Tuo metu Rusija ką tik susitaikė su Turkija, susitarė dėl susitikimo su naująja Jungtinės Karalystės premjere Theresa May, toliau bendrauja su amerikiečiais Sirijos klausimu.
