– Remiantis įvairiomis prognozėmis, Indija jau po kelių dešimtmečių taps didžiausia ekonomika pasaulyje ir greičiausiai aplenks ne tik Jungtinių Valstijų, bet ir Kinijos ekonomiką. Kaip Indija įsivaizduoja savo, kaip galingiausios pasaulyje valstybės, vaidmenį?
– Anot nesenų Pasaulio banko prognozių, iki 2050-ųjų, tai yra per ateinančius 40 metų, Indija ir Kinija sudarys maždaug pusę pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai pasaulį grąžins į ekonominę situaciją, buvusią prieš 150 metų. Per pastaruosius šešerius metus Indijos BVP vienam gyventojui padidėjo dukart ir šiuo metu siekia apie 5 tūkst. JAV dolerių pagal perkamosios galios paritetą.
Suprantame, kad su kitomis valstybėmis atliksime vis svarbesnį vaidmenį pasaulio finansų struktūroje. Deja, turime pripažinti, kad pasaulio finansų sistemos pokyčius lydi nenoras koreguoti politinės pasaulio sistemos. Šiandien visas pasaulis pripažįsta akivaizdų ekonominės galios poslinkį iš Vakarų į Rytus. Žmonės kalba apie Azijos iškilimą. Šiuo metu stipriausia pasaulio ekonomika yra Jungtinių Valstijų, tačiau joms ant kulnų lipa Kinija, Indija ir Japonija. Taigi trys iš keturių didžiausių pasaulio ekonomikų yra Azijoje. Žmonės taip pat supranta, kad užsienio valiutų rezervas Kinijoje, Indijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Indonezijoje yra daug didesnis nei Vakarų šalyse.
Per pastaruosius penkerius šešerius metus tiesioginės Indijos užsienio investicijos į Europos Sąjungos valstybes nares buvo daug didesnės nei visų šių valstybių investicijos Indijoje. Kai kurie bankai atvirai sako, kad didžiąją dalį pelno gauna Indijoje, Kinijoje ar kurioje nors kitoje Azijos valstybėje. Nemažai Vakarų šalių įmonių taip pat suvokia, kad norėdamos augti ar išgyventi turi dairytis į Azijos rinkas. Sausį vykusiame Pasaulio ekonomikos forume Davose dar sykį patvirtinta, kad Azija tampa labai svarbiu pasaulinės rinkos dalyviu.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Indijoje |
Kas tuo tarpu įvyko pasaulio politikos srityje? Galingiausių pasaulio valstybių klubas G-8 neteko savo pozicijų. Dabar kalbama apie G-20, kurį sudaro vienodas skaičius išsivysčiusių ir besivystančių šalių. Vis dėlto Jungtinėse Tautose (JT) įžvelgiame neįtikėtiną trūkumą noro koreguoti politinę pasaulio sistemą. Nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, į šias pozicijas paskirtos 1945 metais, neturi tokios didelės įtakos tarptautiniams santykiams, kokią turėjo prieš keletą dešimtmečių. Indija jau kurį laiką kalba apie būtinybę racionalizuoti JT struktūrą, padidinant nuolatinių Saugumo Tarybos narių skaičių, tačiau atsitrenkiame į nenoro tai padaryti sieną. Nepaisydami to, ir toliau siekiame savo tikslo.
Kai kas teigia, kad demokratija ne visuomet yra geriausia politinė sistema ekonomikai augti. Aš tikiu, kad Indijai pavyks suvaldyti savo vystymąsi, siekiant kelių dalykų, kurių akronimas angliškai skamba kaip SKILL (angl. įgūdis). Raidė S čia simbolizuoja įgūdžius, sugebėjimus (angl. skill). Siekiame atnaujinti savo šalies darbo jėgos įgūdžius. Raidė K simbolizuoja žinias (angl. knowledge), kurios šiandienos pasaulyje, kupiname vystymosi iššūkių, yra ypač svarbios. Raidė I simbolizuoja inovacijas – turime nuolat išrasti, atnaujinti, koreguoti. Pirmoji raidė L simbolizuoja lyderystę. Mums reikia žmonių, turinčių tinkamą viziją ir galinčių įgyvendinti tinkamą politiką. Paskutinė raidė L simbolizuoja svirties veikimą (angl. leverage): savo stiprybes reikia atsverti taip, kad jos taptų reikšminga jėgų sąjunga, nesustabdoma vystymosi jėga.
Prieš daugybę metų Pasaulio bankas ir Tarptautinės valiutos fondas Indijai sakė, kad mūsų šalies gimstamumo mastas yra didžiausia kliūtis vystytis valstybei. Jie tai vadino demografine nelaime. Dabar vidutinis Indijos gyventojų amžius siekia 25 metus ir mes jau kalbame apie demografinius dividendus. Daugiau nei pusė Indijos gyventojų yra jaunesni nei 25 metų, todėl sunkumai, su kuriais susiduria kai kurios Europos valstybės dėl pensijų sistemos, mums nebus aktualūs. Turime vis daugiau išsilavinusių žmonių, žengiančių į darbo rinką. Šie jauni žmonės prisidės prie vadinamojo apimančio augimo (angl. inclusive growth). Viena iš demokratijos ypatybių, jei ją galima taip pavadinti, yra žmonių įgalinimas bet kada pakeisti valdžią. Rinkimais, ne kulkomis. Taigi tol, kol visi šalies gyvenojai nepajus ekonomikos augimo naudos, laimingi nebus. Mes tai suprantame ir stengiamės užtikrinti apimantį ekonomikos augimą – augimą visoms visuomenės grupėms.
Indijoje gyvena apie 240 mln. šeimų. Apie 50 mln. jų yra labai turtingos, apie 140 mln. priklauso viduriniajai klasei, tačiau likusios apie 50 mln. šeimų gyvena skurdžiai. Labai turtingų ir turtingų šeimų statistika yra nuostabi. Tačiau jei Indijoje gyvena apie 50 mln. šeimų, kurias vidutiniškai sudaro penki žmonės, tai reiškia, kad dar apie 250 mln. Indijoje piliečių skursta ar yra ties jo riba. Tai didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame ir kurį ketiname įveikti siekdami SKILL.
– Teigėte, kad nors pripažįstama, jog ekonominė galia iš Vakarų pasislinko į Rytus, susiduriate su abejingumu, kai siūlote įgyvendinti tam tikrus pasaulio politinės sistemos pokyčius. Kas, Jūsų manymu, tai lemia?
– Viskas labai paprasta. Jei tam tikra šalis labai ilgai valdė pasaulį ir rodė jam judėjimo kryptį, tai šaliai dabar sunku pripažinti, kad šiandien ji jau turi sekti iš paskos, o ne eiti priekyje. Yra tai suprantančių, tačiau vis dar nenorinčių to pripažinti valstybių. Vis dėlto yra žmonių, teigiančių, kad pasaulio politinė galia turi būti demokratizuota.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Indijoje |
Neseniai laikraštyje „Financial Times“ perskaičiau susimąstyti verčiantį pavyzdį. 1994 metais Meksikoje prasidėjo krizė. Žmonės ją vadino Meksikos peso krize. Tuomet, 1997–1998 metais, krizė prasidėjo Azijoje. Žmonės ją vadino Azijos finansų krize. Tuo tarpu kas nutiko Vakaruose 2008–2009 metais? Prasidėjusi krizė tapo pasauline finansų krize. Na, ačiū labai, bet nei Indija, nei Kinija, nei Indonezija šios krizės nepajuto. Tuo tarpu šiose vastybėse kartu sudėjus gyvena apie pusė Žemės gyventojų. Taigi kas kalba apie pasaulio finansų krizę? Tai požiūris, kuris privalo pasikeisti.
Kitas pavyzdys: visi kalba apie tarptautinę bendruomenę. Tai labai gražus terminas. Pavyzdžiui, sakoma: „Tarptautinė bendruomenė netoleruos įvykių Zimbabvėje.“ Bet kinai toleruos, Indija toleruos, Indonezija ir Pakistanas – taip pat. Tai kas tuomet yra tarptautinė bendruomenė? Tai terminai ir terminologijos, sukurti norint pateisinti konkretų galios modelį.
– Indijos ambicijos sutampa su Kinijos ambicijomis – abi šios valstybės siekia būti regiono lyderės. Kaip Indija žvelgia į savo varžybas su Kinija?
– Pasaulis yra pakankamai didelis abiem mums augti. Žmonės kalba apie dvi galimybes: bendradarbiavimą arba konfrontaciją. Mes renkamės bendradarbiavimą. Kinija ir Indija gali suvienyti savo jėgas, išvystyti tinkamą sinergiją, kuri padėtų įveikti bendrus iššūkius, su kuriais susiduria abi valstybės.
– Indijos ir Jungtinių Valstijų santykiai akivaizdžiai pagerėjo per prezidento Billo Clintono prezidentavimo metus. Santykiai išliko šilti ir per prezidento George'o W.Busho kadenciją. Kaip šių dviejų šalių santykius apibūdintumėte Baracko Obamos prezidentavimo laikotarpiu?
– Šiuo metu Indija ir Jungtinės Valstijos yra labai geros draugės. Praeityje mūsų santykiai buvo įvairūs, retsykiais net pašliję. Tačiau šiuo metu abi pusės vis garsiau pripažįsta, kad turi daug bendrų vertybių ir kad klausimai, kuriais sutaria, akivaizdžiai nusveria tuos, kuriais pozicijos išsiskiria. Tikime, kad kartu galime atnešti pokyčių. Praėjusiais metais lankydamasis Indijoje prezidentas B.Obama buvo labai malonus. Jis sakė: „Žmonės kalba, kad Indija yra besivystanti ekonomika. Tačiau aš matau, kad Indija yra išsivysčiusi šalis.“ Tai girdėti buvo ypač malonu, tačiau mes suprantame, kad priešaky mūsų dar laukia labai daug iššūkių.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Indijoje |
– Kaip vertinate šiandienos Indijos santykius su Pakistanu?
– Neseniai skaičiau straipsnį, kurio autorius rašė apie skirtumus tarp Pakistano ir Indijos. Jis teigė, kad Indija yra šalis, kurioje per daug demokratijos ir kad šiai šaliai sekasi gerai. Tuo tarpu Pakistanas, pasak jo, yra valstybė, kurioje per daug religijos ir kad jai nesiseka itin gerai.
Išties Pakistanui linkime viso, kas geriausia. Tikimės, kad šiai šaliai pavyks įveikti dabartinius neramumus. Deja, tai, kas turėtų būtų vienybės, stabilumo ir augimo akstinas, religija, kurios prigimtis yra labai graži, daugelyje pasaulio dalių, Pakistane – taip pat, tapo niokojančia jėga. Tai rodo savižudžių sprogdintojų, nužudymų ir kitų išpuolių skaičiai.
Neseniai Pakistane buvo nužudytas vienas iš pasaulietiškiausių, pažangiausių politikų, vienos iš šalies provincijų gubernatorius. Jį nužudė jo paties apsaugos darbuotojas, kuris pareiškė, neva politikas pažeidė šventvagiškumo įstatymą. Pagal šį įstatymą, jei žmogus pasako ar padaro ką nors, kas net mažiausiai gali būti traktuojama kaip antiislamiška, teigiama, kad žmogus įžeidė Pranašą. Apsauginis pareiškė, kad gubernatorius pasisakė prieš svetimavimu įtariamos moters užmėtymą akmenimis, o tai yra antiislamiška. Todėl jis ir nužudė politiką. Tačiau didžiausią nuostabą kelia tai, kad žmonės visame Pakistane stojo ginti žudiko. Nesu įsitikinęs, ar tokia svarbi šalis kaip Pakistanas išties nori grįžti prie tokio gyvenimo būdo. Tai pats tiesiausias kelias į praeitį.
– Kokia taikos derybų su Pakistanu stadija?
– Šiuo metu Pakistanas yra pernelyg užsiėmęs neramumais šalies šiaurės vakaruose, netoli sienos su Afganistanu. Tiesą pasakius, nematome, kad šioje šalyje būtų sumažėjusi parama terorizmui. Kol taip yra, kalbėti apie taiką sudėtinga.
Tačiau taip pat noriu pastebėti, kad nors kai kurie žmonės vis dar akcentuoja Indijos ir Pakistano santykių svarbą, žvelgiantys į ateitį suvokia, jog svarbiausi bus Indijos ir Kinijos santykiai. Manau, vystymosi, saugumo ir politine prasme tai, kaip klostysis šių dviejų Azijos milžinių santykiai, ateityje bus itin svarbus dalykas.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Indijoje |
– Indija visada reiškė labai didelę paramą Afganistanui. Kokia Jūsų šalies pozicija šios valstybės atžvilgiu šiuo metu?
– Iki Pakistano įkūrimo 1947 metais Indija buvo Afganistano kaimynė, turėjome bendrą sieną. Afganistaniečius suprantame labai gerai. Mūsų parama šiai šaliai, neskaitant paramos, kurią Afganistanui teikia Vakarų valstybės, jau siekia bemaž 1,5 mlrd. JAV dolerių. Mes ir toliau remsime Afganistaną, nes tikime, kad afganistaniečiai geriau nei kas nors kitas gali atgaivinti savo valstybę. Afganistaniečiai labiau nei kas nors kitas nusipelnė trijų P: taikos, progreso ir gerovės (angl. peace, progress, prosperity).
– Ar tai reiškia, kad Indija tiki, jog užsienio pajėgos turėtų jau dabar pasitraukti iš Afganistano?
– To neteigiu. Sakau, kad tai, kokią valstybę nori sukurti, geriausiai žino patys afganistaniečiai. Tuo tarpu mes žinome, kad jie yra patyrę, protingi žmonės, sugebėsiantys nuspręsti, kokia sistema jiems yra geriausia.
– Kokie, Indijos įsitikinimu, šiuo metu yra didžiausi pasaulio iššūkiai?
– Pats didžiausias iššūkis yra pasaulio vystymasis. Negalime sau leisti turėti neteisingą, nelygiavertį pasaulį. Privalome sukurti pasaulį, kurio akcininkais taptume visi, kiekvienas asmuo. Negalime tikėtis skurdo jūroje išvysti klestinčių salų. Tai yra mūsų siekis. Nuskambės labai saldžiai, bet sukurkime geresnį pasaulį. Ar turime kitą?
Kai augau, Indijoje rodė labai populiarų filmą. Jame pasakojama, kaip vienas vyras iš Indijos įsivaikino gatvėje per smurto protrūkį rastą vaiką. Kažkas šio vyro pasiteirauja, ar berniukas, kurį jis įsivaikino, yra musulmonas, ar induistas. Tuomet tas vyras dainuodamas berniukui sako: „Būsi nei induistas, nei musulmonas. Esi žmogaus sūnus, būsi žmogus.“ Šie žodžiai slepia labai gražią ir gilią prasmę. Tuomet vyras toliau dainuoja: „Gerasis Dievas mums davė tik vieną planetą. Mes joje sukūrėme Indiją, Iraną, Pakistaną, Ameriką ir Europą. Ne jis tai sukūrė. Mes.“ Mes dažnai kalbame apie globalizaciją, tačiau ne mažiau svarbu visiems kartu pereiti prie globalios mąstysenos.
Jau prieš tūkstančius metų indų protėviai sakė, kad visas pasaulis yra viena šeima.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Indijoje |
– Kuriose ekonomikos srityse Indija įsivaizduoja save kaip svarbiausią pasaulyje?
– Manome, kad didžiausia mūsų stiprybė yra informacinių technologijų sritis. Taip pat automobilių, aukštųjų technologijų sektoriai. Ne mažesnė Indijos stiprybė – faktas, kad siūlome žemas kainas, tačiau kokybišką gamybą. Suteikiame geriausią kainą už geriausią kokybę.
– Kaip manote, ar Vakarų ir Rytų vertybės labai skiriasi?
– Nemačiau jokio skirtumo tarp kraujo spalvos – ar tai būtų europiečio, ar azijiečio, ar afrikiečio kraujas. Manau, tuo viskas pasakyta.
Tikimės, kad per ateinančius metus, ir esame įsitikinę, kad tai jau vyksta Indijoje, pasaulio augimas bus pagrįstas ne vartojimu ar investicijomis, bet įgūdžiais, žiniomis, inovacijomis ir verslininkyste. Tikimės, kad šie kriterijai, o ne tai, kiek automobilių gali įsigyti, kiek televizorių turi, kiek gražių viešbučių gali pastatyti, bus varomosios jėgos, kurios skatins šalių ekonomikų augimą.
– Prieš keletą dienų pasirašėte memorandumą su Mykolo Romerio universitetu dėl Indijos studijų centro steigimo. Tai bus pirmasis toks centras Baltijos šalyse. Kodėl pasirinkote būtent Lietuvą?
– Nuo šių metų rugsėjo 1-osios Mykolo Romerio universitete bus atidarytas šiuolaikinės Indijos studijų centras. Tai bus pirmasis toks centras Baltijos šalyse. Įspūdį padarė universitetas ir jo vadovas. Kelių pokalbių su juo metu gimė mintis įkurti tokį centrą. Pagrindinė idėja, kad tai bus ne klasikinės, bet šiuolaikinės Indijos studijų centras, padėsiantis žmonėms suprasti, kas varo į priekį Indijos ekonomiką, kaip reikia plėtoti verslą Indijoje, kaip mąsto Indijos jaunimas, kokia yra šios šalies politinės sistema ir pan. Rugsėjį šiame universitete pradės dirbti patyręs šiuolaikinės Indijos studijų profesorius iš Indijos.
Taip pat noriu pasakyti, kad žvelgiant iš daugelio skirtingų perspektyvų, Lietuvos žmonės, valdžia ir pramonė man atrodo labai pažangūs. 2009 metais Vilniuje buvo įsteigti Indijos-Baltijos prekybos rūmai (IBCC). Šių metų sausį įsteigėme Indijos ir Baltijos verslo rūmus (IBBC). Klaipėdoje padarėme didžiulę investiciją – projektą „Indorama“. Manome, kad lietuviai išties nori stipriau integruotis į Azijos sėkmę. Visi puikiai suvokia, kad šiandien nė viena bendrovė ar institucija pasaulyje negali augti apsiribodama savo šalies sienomis.
– Vasario pabaigoje Lietuvoje lankysis Indijos užsienio reikalų ministrė. Ar galime tikėtis, kad artimiausiu metu mūsų šalyje bus atidaryta Indijos ambasada?
– Mes įsipareigojome atidaryti Indijos ambasadą Lietuvoje, taigi vienintelis klausimas – kada tai įvyks, o ne ar įvyks. Tikiuosi, kad tai bus greitai.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Indijoje |
