Iš pradžių apie tai, kad šalyje ar visoje Europoje gali būti naudojamos vakcinos iš Rusijos ir Kinijos, užsiminė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas – esą tai padės susidoroti su dabartiniu vakcinų deficitu.
„Nesvarbu, kurioje šalyje gaminama vakcinos. Jei jos saugios ir veiksmingos, jos gali padėti kovojant su pandemija“, – sekmadienį dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ teigė populiarus ministras J.Spahnas.
Jis pridūrė, esą tokioms vakcinoms, žinoma, turės pritarti Europos vaistų agentūra (EMA), bet tvirtino nemanantis „esminių“ kliūčių jų naudojimui.
Rusija praėjusį penktadienį kaip tik paskelbė, kad antrąjį šių metų ketvirtį galėtų į ES pristatyti 100 mln. savo vakcinos „Sputnik V“ dozių. Tai leistų paskiepyti 50 mln. žmonių, o prašymas dėl patvirtinimo EMA jau perduotas.
Europa išties susidūrusi su vakcinų deficitu, o žemyne auga žmonių pyktis dėl lėtos vakcinavimo kampanijos.
„Pfizer“ ir „BioNTech“ dar sausio viduryje pranešė, kad vakcinos dozių pristatymas vėluos, o praėjusią savaitę tikrą politinę audrą sukėlė britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ pranešimas, esą dėl problemų gamyklose ES bus pristatytas tik ketvirtadalis žadėtų vakcinos dozių.
Europa išties susidūrusi su vakcinų deficitu, o žemyne auga žmonių pyktis dėl lėtos vakcinavimo kampanijos.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį pranešė, kad „AstraZeneca“ jau sutiko 30 proc. padidinti vakcinos tiekimą blokui, bet kiekiai vis tiek bus dvigubai mažesni nei žadėta.
Ir nors „Pfizer“ bei „BioNTech“ pažadėjo ES iki 75 mln. papildomų vakcinos dozių antrąjį 2021 metų ketvirtį, J.Spahnas praėjusią savaitę jau įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais vakcinų dozių neužteks.
Abejonės dėl rusiškų ir kiniškų vakcinų, kuriomis skiepyti žmones pradėta neatlikus pakankamai tyrimų, nekankina ir Bavarijos žemės lyderio Markuso Söderio. Jis kaip tik paragino Berlyną svarstyti apie tokių vakcinų naudojimą.
„Šitos vakcinos galėtų būti patvirtintos, galbūt taip pat greitai, kaip buvo su „BioNTech“ ir kitomis vakcinomis. Manau, kad reikia įvertinti šias vakcinas, jei jos yra. Ir jei jos saugios bei veiksmingos, jos turi būti naudojamos“, – pareiškė ir Brandenburgo žemės vadovas Dietmaras Woidke.
Vengrija sausį jau uždegė žalią šviesą tiek „Sputnik V“, tiek „Sinopharm“. Vokietijos Marshallo analitikas Danielis Hegedus pernai 15min teigė, kad Viktoro Orbano vyriausybė daug nerizikuoja.
Visų pirma dėl to, kad rusiškos vakcinos formulė beveik neabejotinai nugvelbta iš Vakarų kompanijų serverių, o tai reiškia, kad vakcina greičiausiai patikima ir veiksminga.
„Manau, kad Orbanui arba Rusija, arba pačios Vengrijos žvalgybos tarnybos pranešė, jog rusiška vakcina paremta vakarietiškais tyrimais, o jų medžiagą rusai gavo kibernetinių nusikaltimų pagalba. Buvo įsilaužta į įvairių farmacijos kompanijų serverius.
Kad tokios atakos buvo rengiamos, patvirtino ir Vakarų tarnybos. Tai reiškia, kad „Sputnik V“ iš esmės yra vakarietiška vakcina. Skirtumas tik toks, kad rusiškos vakcinos atveju nevykdomas visas tas ilgas tikrinimo procesas, kuris reikalingas Vakaruose”, – teigė D.Hegedas.