Egipto sostinėje įsisiautėjęs smurtas tarsi patvirtina, kad sukilimas, kurį prieš keletą mėnesių stebėjo visas pasaulis, buvo tik pirmasis žingsnis ilgame kelyje. „Revoliucija nesibaigė“, – įsitikinęs JAV Džordžtauno universiteto Egipto ekspertas Sameras Shehata.
Jungtinių Valstijų Taikos instituto ekspertė Robin Wright teigia, kad Egipto sukilimas šiuo metu yra „antroje fazėje“. „Vadinamasis „Arabų pavasaris“ yra daug sudėtingesnis procesas, nei tiesiog vieno lyderio nuvertimas, – sakė specialistė. – Kalbame apie visiškai naujos tvarkos regione sukūrimą.“
Žmonės sukilo prieš karinės valdžios atstovus, oficialiai ėmusius valdyti šalį po H.Mubarako nuvertimo. Kariuomenė šalyje turėjo nemažą įtaką ir valdant H.Mubarakui, tad jį nuvertus kariškiai tiesiog perėmė šalies valdymą į savo rankas.
Kariuomenės atstovai egiptiečiams žadėjo perduoti savo įgaliojimus naujai išrinktai valdžiai. Ir nors sudėtingas rinkimų procesas turėtų prasidėti kitą savaitę įvyksiančiais parlamento rinkimais, prezidento rinkimų gali tekti laukti dar metus.
Protestuotojai baiminasi, kad valdžioje įsitvirtinusi kariuomenė siekia išlaikyti savo valdžią.
Egipto sukilimas šiuo metu yra „antroje fazėje“.
Nors protestai Egipte nebebuvo naujiena pastarąsias kelias savaites, įtampa padidėjo praėjusį šeštadienį, susidūrus protestuotojams ir saugumo pajėgoms. Praėjus keturioms dienoms, protestuotojai vis dar neketina pasiduoti, nors per šį laikotarpį per susirėmimus mažiausiai 24 žmonės žuvo ir dar mažiausiai 1 700 buvo sužeisti, pranešė Sveikatos ministerijos atstovas dr. Adilas al-Dawi. Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerijos atstovas pranešė, kad per susirėmimus su demonstrantais buvo sužeista apie šimtas policijos pareigūnų ir šauktinių.
Daugelis į Kairo gatves išėjusių egiptiečių yra įtūžę dėl pasiūlytų konstitucijos pokyčių, kurie apsaugotų kariuomenės biudžetą nuo kruopštaus civilinės valdžios patikrinimo. Žmonės teigia nerimaujantys, kad galiausiai kariuomenė taps valstybe valstybėje.
„Tikrasis klausimas – tai kariuomenės vaidmuo Egipte, – sakė Merilando universiteto ekspertas Shibley Telhami. – Daugybė visuomenės segmentų, kurie buvo varomoji revoliucijos jėga, nori, kad šis vaidmuo būtų nuspręstas dabar, ne kada nors vėliau.“
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad egiptiečių nepasitikėjimas kariuomene padidėjo per pastaruosius kelis mėnesius. Pirmosiomis dienomis po H.Mubarako nuvertimo kariuomenė elgėsi „atsargiai“, suteikdama demonstruotojams „pakankamai laisvės, kad būtų išsklaidyta įtampa“, pažymėjo S.Telhami. Tačiau per pastaruosius tris mėnesius kariuomenės lyderiai „pradėjo daug labiau pasitikėti savimi“ ir mažiau reagavo į visuomenės reikalavimus.
Tačiau protestuotojai nori, kad jų balsai būtų išgirsti dabar. Jie siekia užsitikrinti, kad kariuomenė nevengtų civilinės valdžios priežiūros.
„Manau, tai neabejotinai yra lemiama akimirka“, – įsitikinęs S.Telhami.
Praėjusią savaitę ekspertas paviešino spalį atliktos apklausos rezultatus, rodančius, kad maždaug 43 proc. egiptiečių tiki, jog kariuomenės vadovai siekia sulėtinti ar net panaikinti revoliucijos pasiekimus, tuo tarpu 21 proc. egiptiečių teigia, kad kariuomenės vadovai šiuos rezultatus nori dar labiau pastūmėti į priekį.
Įvykiai Egipte yra tarsi priminimas, kad protestai kitose arabų šalyse vis dar yra ankstyvoje stadijoje ir kad priešakyje dar laukia daug neramumų.
Pasak Džordžtauno universiteto eksperto S.Shehatos, opozicija susiskaldžiusi dėl laukiančio rinkimų proceso. Yra norinčių, kad rinkimai įvyktų kaip ir buvo suplanuota, tuo tarpu kiti tvirtina netikintys, kad rinkimai bus laisvi ir kad jiems įtakos neturės kariuomenė. Esą šalyje dabar vyksiantys rinkimai būtų netikri.
„Kariuomenė pakirto revoliuciją“, – sakė S.Shehata.
Egiptas gali sukurti funkcionuojančią demokratiją ir turi tam būtinas institucijas. „Tai nereiškia, kad Egipto žmonės negali būti demokratiški. Tai reiškia, kad jiems šiuo metu oponuojančios jėgos turi ginklus“, – kalbėjo ekspertas.
R.Wright savo ruožtu sakė, kad šiuo metu Kaire matoma konfrontacija „šmėkščiojo jau ilgą laiką, nes kariuomenė atsisakė tesėti savo pažadus ir paruošti šalį perėjimui į demokratiją“.
Kariuomenės vadovai prailgino šalyje įvestą karo padėtį ir pradėjo ruošti parlamento rinkimų sistemą, kuri „gali būti vertinama kaip sudėtingiausia rinkimų sistema pasaulyje ir kuri yra jautri manipuliacijoms“. Be to, prieš kariuomenės teismus buvo priversti stoti tie, kurie išdrįso kritikuoti kariuomenės veiksmus.
„Kariuomenė bando numalšinti antrąją Egipto sukilimo fazę. Ji tai daro naudodama jėgą ir įgyvendindama neįtikinamus politinius kompromisus. Tačiau tai tik dar labiau įkaitina šią situaciją“, – kalbėjo R.Wright.
Įvykiai Egipte yra tarsi priminimas, kad protestai kitose arabų šalyse vis dar yra ankstyvoje stadijoje ir kad priešakyje dar laukia daug neramumų.
