JAV geologai paskaičiavo, jog į šiaurę nuo Arkties polio esančiame regione galima būtų išgauti 90 milijardų barelių naftos, 44 milijardus barelių suskystintų dujų ir 1670 trilijonus kubinių pėdų gamtinių dujų.
Į šiaurę nuo Arkties polio esančiame regione galima būtų išgauti 90 milijardų barelių naftos, 44 milijardus barelių suskystintų dujų ir 1670 trilijonus kubinių pėdų gamtinių dujų.
Kova dėl visų šių turtu pretenduoja tapti svarbiausiu šio amžiaus teritoriniu ginču. Į gėrybes pretenzijas reiškia Rusija, Kanada, JAV, Danija, Norvegija, Švedija, Islandija ir Suomija – visos šios šalys ribojasi su Arkties ledynais.
Tačiau tolimesni regiono tyrinėjimai ir ateityje numatomi gręžimo darbai jau šiandien gąsdina mokslininkų bendruomenę. Pasaulinis atšilimas jau sudavė negailestingą smūgį Arkties gyvūnijai ir augalijai. Gręžimo darbų sukelti sukrėtimai ir galimas užterštumas dar labiau apsunkintų šios gležnos ekosistemos būklę.
„Ilgus tūkstantmečius šią ekosistemą globojo ledas. Šiandien jis traukiasi“, – konstatuoja okeanografas Davidas Carlsonas, „International Polar Year's Program Office“ direktorius.
„International Polar Year“ yra tarptautinis mokslininkų susivienijimas Arkčiai ir Antarkčiai tyrinėti.
Arkties jūros ledo svoris svyruoja nuo vieno iki trijų metrų. Rudenį ir žiemą ledas storėja, pavasarį ir vasarą plonėja. Mokslininkai jūros ledo būklę stebi jau pusšimtį metų. Konstatuojama, jog pastarojo dešimtmečio ledo kiekio mažėjimas yra beprecedentis.
„Kiekvienais metais ledas traukiasi“, – tvirtina Marika Holland, okeanografė iš Kolorado nacionalinio atmosferos tyrinėjimų centro. „Mus sukrėtė jūros ledo kiekis, kurio netekome 2007-ųjų vasarą“.
Manoma, jog greitai vasaros metu arktyje jūros ledo apskritai neliks.
Jei aplinkosaugininkus šios tendencijos didžiai jaudina, laivininkystės ir energijos kompanijos džiaugiasi tirpstančio ledo atveriančiomis galimybėmis. Gręžti ir plukdyti prekes Arkties regione taps kur kas lengviau. Pavyzdžiui, krovininiai laivai galės kur kas pigiau ir efektyviau keliauti iš Azijos į Šiaurės Ameriką.
Diplomatai, politikai ir naftos kompanijų vadovai šiandien jau ginčijasi, kam, kas ir kodėl priklauso po ledu. Tačiau didžiausią įtaką dalinantis nuosavybę šį kartą gali turėti geologai. Jokio tarptautinio susitarimo dėl Arkties kol kas nėra. Todėl klausimai dėl gręžinėjimų teisių, jūrų kelių ir atsakomybės už žalą gamtai iš tiesų yra sudėtingi.
Manoma, jog greitai vasaros metu arktyje jūros ledo apskritai neliks.
Remiantis Jungtinių Tautų Jūrų Teisės Konvencija, šalių ekonominės zonos gali driektis iki 200 mylių nuo kranto. Tačiau valstybės tuo nesitenkina ir savo pretenzijas grindžia pačiais įvairiausiais būdais. 2007-ųjų rugpjūčio antrąją rusų povandeninis laivas Rusijos vėliavą įsmeigė daugiau nei keturių kilometrų gylyje po Šiaurės poliu.
Rusų mokslininkai neriasi iš kailio mėgindami įrodyti, jog po šiaurės poliumi nusidriekęs jūros dugnas – vadinamasis Lomonosovo kalnagūbris – priklauso Eurazijos kontinentiniam šelfui.
Jei taip yra iš tiktųjų, regionas turėtų atitekti Rusijos kontrolei. 2001-aisiais Maskva tai mėgino įrodyti Jungtinių Taurų komisijai, tačiau anuomet JT paprašė papildomų įrodymų.
Danų mokslininkai savo ruožtu mėgina įrodyti, jog Lomonosovo kalnagūbris siejasi su Grenlandija, o jų kolegos iš Kanados ieško ryšių tarp kalnagūbrio ir Ellesmere salos, priklausančios Kanadai.
Tiesa, ne dėl visų teritorijų yra ginčijamasi. „Daugelis išteklių slypi teritorijose, dėl kurių jau yra susitarta“, – tvirtina JAV geologas Donas Gautier.
„Dėl vienos teritorijos niekaip negali susitarti Rusija ir Norvegija, dėl kitos – Kanada ir JAV“, – teigė Gautier.
JAV turi nevaržoma prieigą prie Arkties resursų šiaurės Aliaskoje. Busho administracija pardavė teises šiose teritorijose pradėti gręžimo darbus, tačiau šis politinis sprendimas nuvylė aplinkosaugininkus, kadangi šiose vietovėse gyvena nykstanti baltųjų lokių rūšis.
Pasak GlobalSecurity.org saugumo eksperto Johno Pike‘o, galia Arktyje atiteks tam, kas turės geriausias technologijas.
„Rusai turi pustuzinį brangių ir modernių ledlaužių. Amerika turi vos du nusenusius ir atgyvenusius ledlaužius“, – dėstė Pike‘as.
Kol kas Arkties likimo klausimas atidedamas į šalį. Naftą šioje ledo karalystėje apsimokėtų gręžti bareliui kainuojant 150, o ne 40 dolerių.
