„Manoma, kad įtariamas dirbo užsienio žvalgybos tarnybai“, – sakoma federalinės prokuratūros išplatintame pranešime.
Jame priduriama, kad įtariamasis siūlė savo paslaugas Rusijos ambasadai Berlyne ir kitoms Rusijos institucijoms.
Vyras, įvardintas tik kaip Thomas H, buvo sulaikytas liepos pabaigoje, o jo bute ir darbo vietoje buvo atlikta krata, pranešė prokurorai.
Įtariamasis dirbo Vokietijos pajėgų įrangos, informacinių technologijų ir tarnybinės pagalbos departamente.
„2023 metų gegužę jis kreipėsi į Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos ambasadą Berlyne ir pasiūlė bendradarbiauti“, – sakė prokurorai.
„Per šį procesą jis perdavė informaciją, kurią gavo vykdydamas savo profesinę veiklą, tam, kad ji būtų perduota Rusijos žvalgybos tarnybai“, – teigė jie.
Tyrimą jo atžvilgiu aktyviai koordinuoja Federalinės konstitucijos apsaugos biuras (BfV).
Jis buvo sulaikytas po to, kai birželio mėnesį BfV įspėjo apie Maskvos vykdomą šnipinėjimo operaciją.
Savo metinėje ataskaitoje BfV nurodė, kad Vakarų taikomos sankcijos Rusijai ir teikiama parama Ukrainai paskatino Kremlių suaktyvinti informacijos rinkimą.
„Ateityje galima tikėtis slaptesnių ir agresyvesnių Rusijos šnipinėjimo operacijų, taip pat Rusijos vykdomos veiklos kibernetinėje erdvėje“, – pareiškė BfV.
Teigiama, kad Maskvos žvalgybos tarnybos bandė pritraukti naujų darbuotojų į Vokietiją, kad galėtų tęsti arba atnaujinti savo veiklą.
Balandžio viduryje Berlynas dėl įtarimų šnipinėjimu išsiuntė kelis Rusijos diplomatus, o tai paskatino Maskvą imtis analogiškų veiksmų.
Po mėnesio Maskva nustatė 350 darbuotojų, kuriems leidžiama atvykti į Rusiją, limitą, todėl šimtai valstybės tarnautojų, dirbančių Vokietijos institucijose Rusijoje, buvo priversti palikti šalį.
Berlynas nedelsdamas ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir įsakė uždaryti keturis iš penkių Maskvos konsulatų Vokietijoje.
