Naujienos apie „Germanwings“ katastrofą, kuri nusinešė 150 žmonių gyvybes, natūraliai iškėlė klausimus – kad buvo ne taip. Paaiškėjus, kad nebuvo jokių techninių nesklandumų, tyrėjų dėmesys nukrypo į Andreasą Lubitzą – lakūną, kuris, atrodo, sąmoningai sudaužė lėktuvą.
Pasirodė pranešimų, kad A.Lubitzas anksčiau kentėjo nuo depresijos. Nieko stebėtino – ši informacija pradėjo visą laviną pranešimų žiniasklaidoje, kurie tik dar labiau kurstė klaidingus žmonių įsitikinimus ir baimes dėl turinčiųjų psichinių problemų.
Depresija yra viena iš dažniausių psichinių ligų – su ja susiduria apie 20 proc. suaugusiųjų. Ja sergantieji kenčia kaltės, beviltiškumo jausmus, apatiją. Ji gali paveikti bet kurį – nuo žemiausios grandies darbuotojo ir didžiausių įmonių vadovų.
Nuo jos kentėjo ir daug gerai žinomų žmonių – Winstonas Churchillis, Charlesas Dickenas, Henri Matisse'as. Tačiau nėra jokių įrodymų, kurie rodytų, kad depresija sergantieji dėl savo ligos kelia pavojų kitiems.
Tai galioja ir daugeliui kitų psichinės sveikatos problemų: mokslinėje literatūroje labai aiškiai įrodyta, kad žymiai labiau tikėtina, kad šizofrenija sergantys žmonės, kuriuos žiniasklaida nuolat demonizuoja, nukentės nuo aplinkinių, nei kad jie imsis smurtinių veiksmų.
Dabar žinoma, kad A.Lubitzas padarė kelių mėnesių pertrauką aviacijos mokymų programoje, nes gydėsi nuo depresijos. Tai nėra neįprastas scenarijus bet kurioje srityje, ir tai jokiu būdu automatiškai nereiškia, kad jis tapo netinkamas pilotuoti lėktuvų.
Svarstoma, kad lakūnai, turintys psichologinių problemų, neturėtų skraidyti. Tačiau niekas nesvarsto, kad galbūt visi vyrai neturėtų pilotuoti lėktuvų, kad galbūt vokiečiai yra netinkami būti lakūnais.
Daryti išvadas, kad jo vaidmuo lėktuvo sudužime automatiškai yra jo psichinės sveikatos istorijos pasekmė, būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Dar daugiau – tai daro žalą visai visuomenei. Pasipylė svarstymai, kad lakūnai, turintys psichologinių problemų, neturėtų skraidyti. Tačiau niekas nesvarsto, kad galbūt visi vyrai neturėtų pilotuoti lėktuvų, kad galbūt vokiečiai yra netinkami būti lakūnais. O galbūt – 27-erių metų asmenims dar nereikėtų patikėti orlaivio pilotavimo? Buvo pasirinktas tik vienas veiksnys – A.Lubitzo psichinė sveikata.
Tiesa ta, kad žmonės su depresija mus kasdien supa – jie yra mūsų mokytojai, bendradarbiai, santechnikai, medikai. Neseniai paskelbta, kad daugiau nei 40 tūkst. Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos srities darbuotojų 2014 m. buvo pasiėmę biuletenį dėl depresijos, streso ar nervinio išsekimo. Iki 20 proc. jų buvo gydytojai.
Sirgimas depresija nebūtinai reiškia, kad žmogus yra netinkamas dirbti, tačiau žvelgiant į žiniasklaidos priemonių antraštes visame pasaulyje gali būtent taip pasirodyti.
Mes galim niekada ir nesuprasti, kodėl A.Lubitzas sudaužė lėktuvą į Alpių uolas. Nepaisant to, prielaidos, kad jo psichinė būklė buvo vienintelė priežastis, kodėl žuvo 149 lėktuvu skridę žmonės, žaloja visuomenę – taip tik stiprinami prietarai, susiję su psichinės sveikatos problemomis.
Buvo pasirinktas tik vienas veiksnys – A.Lubitzo psichinė sveikata.
Baimė ir diskriminacija verčia žmones slėpti savo problemas ir neieškoti pagalbos. Žiniasklaida galėjo nuspręsti šios tragedijos akivaizdoje nagrinėti streso poveikį ir pabrėžti didesnės paramos svarbą.
Tačiau dalis jos pasirinko apjuodinti depresiją, o kartu – ir milijonus, kurie ja serga. Tai – lengviausias būdas. Taip tik dar labiau stigmatizuojama grupė, kurią visuomenė ir be žiniasklaidos pagalbos jau demonizuoja.
