Lygina su „juodais kubais“
Dviejų tilto nuotraukų koliažu neseniai pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos. Ant jų parašyti angliški žodžiai „before“ ir „after“ („anksčiau“ ir „po to“).
Abiejose užfiksuoti tiltai. Viršutinis – akivaizdžiai senesnis, ant jo užvažiuojama pro arkas, primenančias Viduramžių tvirtovę su gynybos bokštais. Apatinis – ne toks išskirtinis, bet gerokai modernesnis, virš niekuo neypatingo įvažiavimo matyti tik herbas.
Nors statinius sieja tik konstrukcijos forma, nuotraukos iš tiesų yra to paties tilto. Tai patvirtina ir moters komentaras prie jų: „Estetinis lūžis: „prieš“ ir „po“.
Tik įdomu, kam yra skirta tokia estetika?
O gal jau buvo numatyta, kad žmones pakeis orkai, džiūgaujantys priešais bedvasius stiklainius, juodus kubus, saulės nematančias dėžutes, vadinamas „prabangiu būstu“, šlykščiai rausiamą autentišką peizažą, kertamus senus medžius, vietoje kurių dauginamos beverčių šakelių linijinės plantacijos, dvesiančios, nepaisant plastiko vamzdynų…“
Nors nei iš nuotraukos, nei iš komentaro neaišku, kada tilto išvaizda buvo pakeista, „Facebook“ vartotoja mini šių laikų realijas. Orkais – kaip ir J.R.R.Tolkieno kūrinių, ypač trilogijos „Žiedų valdovas“ veikėjai – dabar vadinami Ukrainą užpuolusios Rusijos kariai.
Su stiklainiais dažnai lyginami daugiaaukščiai biurų pastatai ar daugiabučiai dideliais langais. Juodo kubo formos yra Vilniuje esantis Generalinės prokuratūros pastatas.
Tačiau, net jei įrašo autorė kalba ne vien apie šių ar praėjusių metų įvykius, tiltas pasikeitė toli gražu ne pastaraisiais dešimtmečiais ir naujos formos yra kone tiek pat laiko, kiek turėjo neogotikinio stiliaus įvažiavimą.
Pergyveno karus, pralaimėjo mašinoms?
Atvirkštinė vaizdų paieška rodo, kad panašių įrašų su dviem tilto nuotraukomis įvairiuose socialiniuose tinkluose ir kitur internete buvo daugybė.
Koliažu besidalijantys žmonės dažniausiai kritikuoja sprendimą pašalinti įspūdingą tilto fragmentą, piktindamiesi, esą šiuolaikinė visuomenė įveikė grožį, kultūrą, išliekamąją vertę turinčius objektus.
„Šis tiltas pergyveno du pasaulinius karus, bet ne karą su automobiliais“, – ironizavo vienas „Reddit“ vartotojas. Įrašo komentaruose tilto rekonstrukcija pavadinta „žudynėmis“.
Panašus vertinimas buvo pateiktas ir vienoje „Twitter“ paskyroje – esą tiltą suniokojo ne artilerija, o miestų planavimo fanatikai.
Kai kurie besidalinantieji nuotraukomis nurodė ir tilto pavadinimą bei vietą, kur jis yra, – Naujasis Elbės tiltas Hamburge.
Pokyčiams buvo priežasčių.
Nuotraukose išties matomas šio Vokietijos uostamiesčio tiltas, nutiestas per Elbę.
Juokiamasi, kad šis miestas savo tiltų skaičiumi lenkia net Veneciją, Amsterdamą ir Londoną kartu sudėjus – čia jų skaičius siekia apie 2,5 tūkst.
Taip pat skaitykite: Laisvės jausmas Hamburge – tiltų mieste.
Elbės tiltais (Elbbrücken) plačiąja prasme vadinamos kelios savarankiškos tiltų struktūros. Jie jungia šiaurinius miesto rajonus su salomis, uosto teritorija ir piečiau esančiu Harburgo rajonu.
Be to, jie atlieka svarbią tarpregioninę funkciją kaip Europos kelių ir geležinkelio jungtis tarp šiaurės bei pietų. Kartu su Senuoju Elbės tuneliu (įrengtu 1911 m.) ir Naujuoju Elbės tuneliu (įrengtu 1975 m.) šie tiltai yra paskutinės stacionarios jungtys prieš upei įtekant į Šiaurės jūrą.
Siauresne prasme Elbės tiltai yra keli lygiagretūs geležinkelio ir kelių tiltai, jungiantys Hamburgo centrą su Elbės Veddelio bei Vilhelmsburgo salomis.
Miesto teritorijoje yra ir kitų tiltų per Elbę, kuri čia sudaro deltą su keliomis pagrindinėmis bei šalutinėmis atšakomis. Jie paprastai vadinami tik savais pavadinimais.
1872 m. buvo nutiestas pirmasis stacionarus geležinkelio tiltas per Šiaurinę Elbę, o 1887 m. apie 250 m į rytus – pirmasis kelio tiltas. Kaip tik pastarasis matomas nuotraukose, kurios platinamos socialiniuose tinkluose.
Hermannas Lohse tiltą suprojektavo su jam būdingomis lęšinėmis sijomis. Naujojo Elbės tilto – tokį pavadinimą jis gavo – statybos vyko nuo 1884-ųjų.
Architektai Vilhelmas Hauersas ir Augustas Pieperis kaip pagrindinius statinius pastatė du neogotikinius portalus. Kiekvienas iš jų turėjo po antrus vartus būsimam tilto pratęsimui. 1928–1929 m. prie filigraninio pirmojo statinio buvo pridėtas antras pilnasienis tiltas.
Dar po bemaž trijų dešimtmečių – 1957–1960 m. – tiltas buvo visapusiškai praplatintas. Originalusis vakarinis (pastatytas 1887-aisiais) tiltas ir neogotikiniai portalai iš plytų bei smiltainio buvo nugriauti.
1929-ųjų rytinis tiltas buvo praplėstas į abi puses ir originalioji dalis atsidūrė viduryje. Siekiant geresnių sąlygų laivybai, vientisos sienos sijos buvo paaukštintos pustrečio metro.
Abi denio tipo (nutiestos ant pamatinių atramų ir nepalaikomos jokių konstrukcijų viršuje) naujosios tilto pusės naudojamos individualiam eismui keturiomis juostomis į vieną ir antra tiek juostų į kitą pusę. Tarp jų likusi 1929 m. tilto dalis skirta viešajam transportui. Iki praėjusio amžiaus 8-ojo deš. vidurio ja kursavo tramvajus, nuo 1976 m., bėgius išmontavus, pradėjo važinėti autobusai.
1961 m. abu tilto galai buvo papuošti Hamburgo miesto herbu. Už kaustyto metalo ir aukso lapų herbo raudoname fone dizainą buvo atsakingas grafikas, dailininkas Alfredas Mahlau.
„Google Maps“ galima pamatyti, kaip Naujasis Elbės tiltas atrodo dabar.
Jo viduriu eina Veddeler Brückenstraße (lietuviškai – Veddelio tilto gatvė). Veddeliu vadinama Hamburgo dalis, esanti to paties pavadinimo Elbės saloje, kaip tik ją tiltas jungia su „žemynine“ uostamiesčio dalimi).
Abipus esančios naujosios tilto dalys yra vien Hamburge besidriekiančios autostrados 255 (Bundesautobahn / Autobahn 255 arba BAB255 / A255), kuri sujungia autostradą A1 su greitkeliais B75 bei B4, fragmentas.
Pastarasis eina per penkias žemes ir šiaurės vakaruose esantį Šlėzvigą-Holšteiną sujungia su pietuose plytinčia Bavarija. B75 yra ne toks ilgas – driekiasi nuo Liubeko Baltijos jūros pakrantėje iki Delmenhorsto netoli Brėmeno. Trečia pagal ilgį Vokietijos autostrada A1 prasideda į šiaurę nuo Liubeko ir baigiasi Sarbriukene prie sienos su Prancūzija.
Iš to galima daryti išvadą, kad tilto pokyčiai buvo reikalingi, norint paversti jį svarbia transporto arterija. Nepašalinus puošnių portalų, greičiausiai buvo nelengva nutiesti papildomas šonines dalis.
Išvada: socialiniuose tinkluose platinamos vieno iš Hamburgo tiltų nuotraukos, kuriose jis matomas su įspūdingais neogotikiniais portalais abiejuose galuose ir be jų bei gerokai sumodernintas, rodo vieną iš šio statinio virsmų. Tai buvo padaryta ne siekiant sunaikinti įmantrų architektūros objektą, bet gerokai paplatinti tiltą, kuris dabar tapo jungtimi tarp svarbių tarpregioninių kelių. Be to, rekonstrukcija atlikta dar XX a. viduryje, tad netikslu ją lyginti su įvairiais pastarųjų dešimtmečių projektais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
