Kibernetiniai nusikaltėliai praėjusią savaitę įsilaužė į kompiuterių sistemą, kontroliuojančią kalėjimo Bernalijo apygardoje Naujojoje Meksikoje serverius ir interneto ryšį.
Neilgam buvo išsijungusi kalėjimo automatinių durų sistema, todėl darbuotojams būtų reikėję rankomis atrakinti kiekvieną kamerą, kad kaliniai išeitų pasimankštinti ar pailsėti.
Kamerų išjungimas „sukelia reikšmingą susirūpinimą... darbuotojų ir kalinių saugumu“, kai kaliniai būna ne kamerose, sakoma sausio 6 dieną teismui pateiktame dokumente.
„Tai reiškia, kad kaliniai... laikinai negali išeiti iš savo kamerų. Kaliniai vis tiek bus išvedami iš kamerų dėl medicininės priežiūros, bet negaus... vadinamųjų pertraukų“, – sakoma jame.
Kalėjimas buvo tik vienas iš kelių minimos kibernetinės atakos paveiktų objektų – paslaugos buvo blokuotos visoje Bernalijo apygardoje, turinčioje daugiausiai gyventojų Naujojoje Meksikoje.
Sausio 10 dieną buvo pranešta, kad apygarda vis dar patiria „kibernetinių problemų“, paveikusių tokias paslaugas kaip leidimų tuoktis išdavimas, rinkėjų registravimas ir nekilnojamojo turto sandoriai.
„Visuomenės prašoma suprasti šios išpirkos reikalaujančios programinės įrangos problemos rimtumą ir tai, kad šiuo metu apygardos paslaugų teikimas vis dar yra ribotas“, – sakoma pranešime.
Naujienų agentūrai AFP nepavyko susisiekti su paveiktu kalėjimu.
Taip pat nėra informacijos apie tai, kas stovi už šios kibernetinės atakos ir kokie buvo programišių reikalavimai.
Išpirkos reikalaujanti programinė įranga yra vis didesnį pelną nešanti kibernetinių atakų forma. Programišiai užkoduoja aukos duomenis, o tada reikalauja pinigų už jų atkodavimą. Tokių atakų daugėja, nes vis daugiau valstybinių ir komercinių reikalų tvarkoma internetu.
Pernai Jungtinės Valstijos pasiūlė 10 mln. dolerių (8,8 mln. eurų) atlygį už pagalbą ieškant Rusijoje įsikūrusios gaujos „Darkside“ lyderių. Vašingtonas šią gaują kaltina dėl atakos, blokavusios vieną didžiausių šalies naftotiekių.
Vien per pirmąjį 2021 metų pusmetį JAV pareigūnams buvo pranešta apie daugiau kaip pusę milijardo dolerių išpirkų dėl tokių atakų, bet tikroji jų kaina, kaip manoma, yra gerokai didesnė.
Kompanijos ir institucijos susiduria su didžiuliu spaudimu sumokėti išpirkas, kad jų duomenys būtų atblokuoti, bet stengiasi nuslėpti atakas nuo supykti galinčių klientų ir pareigūnų, griežtai įspėjančių nemokėti nusikaltėliams.
