Anot leidinio, tai taip pat galėtų tapti iššūkiu tolesniam Vakarų gebėjimui tiekti ginkluotę, kurios ir taip trūksta, ir suteikti politinio peno tiems, kurie priešinasi JAV paramai karui.
Kol Ukrainos pajėgos žengia į priekį šalies pietuose ir rytuose, Rusija skatina puolimą šiaurėje.
„Akivaizdu, kad lengviau teikti didesnę paramą, kai reikalai klostosi gerai“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje ir karinės pagalbos Kyjivui didinimo šalininkas Johnas Herbstas. Tačiau J.Bideno administracija neturi kito pasirinkimo, kaip tik toliau tiekti ginklus, sakė jis.
Pasitraukimas iš Ukrainos ir net dalinė Rusijos pergalė „būtų didžiausia Bideno užsienio politikos nesėkmė, prilygstanti Afganistano pasitraukimui“, – pridūrė J.Herbstas, dabar dirbantis Vašingtone įsikūrusiame analitiniame centre „Atlantic Council“.
Vis dėlto JAV nepakeitimo strategija kelia tam tikrą riziką. J.Baidenas savo užsienio politikos autoritetą grindžia konfliktu, kurį jis apibūdina kaip demokratijos ir autoritarizmo kovą. Jis skyrė Kyjivui daugiau kaip 43 mlrd. dolerių saugumo paramos, tačiau Kongrese susiduria su kai kurių Respublikonų partijos narių iššūkiais.
J.Bidenui artėjant prie kitų metų prezidento rinkimų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi daugiau paskatų bandyti pergudrauti Vakarus.
Ketvirtadienį 13 Senato respublikonų parėmė metinio karinių išlaidų įstatymo projekto pataisą, kuria būtų apribotas lėšų skyrimas Ukrainai. Pataisa nebuvo priimta, o kiti Kongreso respublikonai ir toliau tvirtai remia Ukrainą.
J.Bidenui artėjant prie kitų metų prezidento rinkimų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi daugiau paskatų bandyti pergudrauti Vakarus. Du iš pagrindinių pretendentų į respublikonų kandidatus – buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas – užsiminė, kad galėtų sušvelninti karinę paramą Ukrainai.
Rusai derybų nenori
Rusija taip pat nerodė didelio noro derėtis. Invazijai į Ukrainą įstrigus, V.Putinas susiduria su kritikais savo šalyje, kurie sako, kad jis nepakankamai agresyviai tęsė karą.
„Rusai mielai kalba apie Ukrainos kapituliaciją“, – sakė Užsienio santykių tarybos narys Thomas Grahamas. „Nemanau, kad šiuo metu juos rimtai domina bet kokios derybos dėl Ukrainos krizės išsprendimo.“
Birželio pradžioje pradėtu Ukrainos kontrpuolimu siekiama susigrąžinti dalį iš beveik 20 % Maskvos okupuotos Ukrainos teritorijos. Nors Ukraina susigrąžino dalį teritorijos, ji dar nepasiekė proveržio, kuris galėtų priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo.
„Tikiuosi, kad pamatysite, jog Ukraina padarys didelę pažangą savo puolime ir kažkur pakeliui bus pasiektas derybų susitarimas", – sakė J.Bidenas per savo vizitą Helsinkyje anksčiau šį mėnesį.
Kadangi nei Rusija, nei Ukraina nėra linkusios derėtis, Baltieji rūmai kol kas turi nedaug galimybių – tikėtis, kad galiausiai pavyks pasiekti proveržį mūšio lauke prieš įsitvirtinusias Rusijos pajėgas arba kad Maskvoje atsiras naujų politinių įtrūkimų.
JAV pareigūnai pripažįsta, kad kontrpuolimas vyksta lėtai, bet sako, kad dar per anksti vertinti jo veiksmingumą, kol Ukraina neįjungs daugiau savo kovinių brigadų, ypač tų, kurias JAV bazėse Europoje mokė šarvuotų manevrinių karinių veiksmų.
„Jei jie skirs savo rezervus ir jų rezervai nebus sėkmingi, tada turėsime nustatyti tolesnius veiksmus“, – sakė vienas JAV pareigūnas.
Vienas Vakarų diplomatas Vašingtone sakė, kad JAV gali tekti pripažinti, jog karas Ukrainoje greitai nesibaigs, o sąjungininkai turi pasiruošti aprūpinti Kyjivą daugelį metų truksiančio konflikto atsargomis.
Sekmadienį duodamas interviu CNN valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad puolimas dar tik įsibėgėja, o Ukraina nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, „jau susigrąžino apie 50 proc. to, kas iš pradžių buvo užgrobta“.
Sunki užduotis
Kyjivo misija yra sudėtinga, sakė vienas aukšto rango Europos pareigūnas, kuris nurodė, kad jo vyriausybė nelabai tikisi, jog Ukrainos pajėgos galėtų išstumti Rusijos karius iš visos Rytų Ukrainos ar atgauti Krymą. Nors netikėtumas įmanomas, jis nebūtinai tikėtinas.
„Nesitikime, kad jie sugebės susigrąžinti visą Rusijai prarastą teritoriją, ypač jei turite omenyje Krymą ir net teritoriją, kuri buvo prarasta 2014 m. su Donbasu“, – sakė pareigūnas, kurio vyriausybė yra tarp stiprių Ukrainos rėmėjų.
Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria JAV ir jų sąjungininkės, yra mažėjančios pagrindinių ginklų atsargos – šį trūkumą Vašingtonas neseniai bandė iš dalies išspręsti tiekdamas Kyjivui kasetinių šaudmenų.
Praėjusią savaitę kalbėdamas žurnalistams Aspeno saugumo forume Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly teigė, kad JAV ir Vakarai turi ir toliau tiekti Ukrainai kuo daugiau ir kuo greičiau.
„Žmonės sako: „Taip, bet žinote ką, mes negalime palikti spintos tuščios. Reikia taupyti juodai dienai“, – sakė jis.
Vienas Vakarų diplomatas Vašingtone sakė, kad JAV gali tekti pripažinti, jog karas Ukrainoje greitai nesibaigs, o sąjungininkai turi pasiruošti aprūpinti Kyjivą daugelį metų truksiančio konflikto atsargomis.
„Vienintelis realus atsakas yra pramonės mobilizacija, kuri ukrainiečiams ir rusams duos aiškią žinią, kad ukrainiečiai visada turės pakankamai to, ko jiems reikia“, – sakė diplomatas.
Kyla klausimas, ar JAV ir jų sąjungininkės yra pasiryžusios tęsti paramą ar net ją išplėsti, jei puolimas ir toliau nepateisins lūkesčių. Ukrainos pageidavimų sąraše svarbiausios yra JAV gaminamos ilgojo nuotolio raketos ATACMS ir greitesnis naikintuvų F-16 įsigijimas.
Praėjusią savaitę kalbėdama Aspeno saugumo forume Kanados ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland atvirai nerimavo dėl Vakarų sąjungininkių gebėjimo išlaikyti kursą.
„Tiesą sakant, labiausiai bijau dėl Ukrainos“, – sakė ji.
