Į Šveicariją taip pat atvyks vadinamųjų garantuojančiųjų Kipro valstybių – Didžiosios Britanijos, Graikijos ir Turkijos – diplomatijos lyderiai. Jie dalyvaus saugumo konferencijoje, kuri rengiama po tris dienas vykstančių taikos derybų, kuriomis siekiama sukurti dviejų zonų federaciją.
Kipro turkų lyderiai sutiko grąžinti kai kurias teritorijas, kontroliuojamas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.
JT pasiuntinys, Norvegijos diplomatas Espenas Barthas Eide trečiadienį sakė, kad abi pusės yra labai arti susitarimo, kiek procentų salos kiekviena jų kontroliuos.
Vienas iš pagrindinių sunkumų šiose derybose – būtinybė perbraižyti sienas, taip pat ir aplink šiaurinėje pakrantėje įsikūrusį Morfu miestą.
Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis perspėjo, kad susitarimas neįmanomas, jei Morfu nebus visiškai grąžintas. Tačiau kai kurie Kipro turkų stovyklos atstovai tvirtina, kad šis sumanymas yra nevykęs.
Saugumo konferencija organizuojama po trečiadienį įvykusio nesutariančių Kipro delegacijų susitikimo, kai jos pristatė žemėlapius, kuriuose pristatoma, kaip jos įsivaizduoja vidines salos sienas.
E.B.Eide žurnalistams Ženevoje sakė, kad apsikeitimas vyko už uždarų durų, dalyvaujant abiejų pusių kartografams.
„Tai labai svarbus momentas... Istorinis“, – sakė jis.
Nuo to laiko, kai ši rytinė Viduržemio jūros sala buvo padalyta, Kipro graikų ir turkų lyderiai pirmąkart pristatė žemėlapius su savo pasiūlymais dėl būsimos dviejų narių federacinės valstybės vidaus sienų, sakė E.B.Eide.
Nuo lapkričio Kipro lyderiai Šveicarijoje susitinka jau trečią kartą, tačiau pirmieji du jų derybų ratai buvo nesėkmingi.
„Paskutinysis šansas“
Atskleisti, kokiais žemėlapiais trečiadienį apsikeitė derybininkai, neplanuojama. JT tikisi, kad abi pusės galiausiai ras kompromisą šiuo klausimu.
Antradienį derybininkai taip pat aptarė salos santykius su Europos Sąjunga bei būsimą vyriausybės sistemą.
Kipras yra ES narys nuo 2004 metų, bet tarptautinės bendruomenės pripažįstama N.Anastasiadis vyriausybė pripažįsta nekontroliuojanti šiaurinės turkiškosios salos dalies, todėl ES įstatymai ten neveiks, kol nebus pasiektas susitarimas.
E.B.Eide savo ruožtu aiškiai pasakė, kad JT siekia suvienyto Kipro, kuris visas būtų ES narys.
Ketvirtadienį Ženevoje taip pat būsiantis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė ten vykstąs, nes nuo šio susitikimo daug kas priklauso.
„Tikrai manau, kad pernelyg nedramatizuojant įvykių Ženevoje tai yra paskutinysis šansas pamatyti normaliu būdu priimamą (sprendimą) salai“, – sakė jis Valetoje, prasidėjus pusmetį truksiančiam Maltos pirmininkavimui ES.
E.B.Eide savo ruožtu išlaiko optimizmą per trijų dienų derybas dėl padalyto Kipro suvienijimo.
„Apytiksliai esame ten, kur norime būti šiuo etapu“, – sakė jis trečiadienį.
Tačiau abi pusės smarkiai nesutaria dėl to, kokiam skaičiui Kipro graikų turėtų būti sudaryta galimybė grįžti į savo namus, kuriuos jiems teko palikti 1974 metais. Kipro turkų lyderis Mustafa Akinci siekia, kad kiek įmanoma mažiau Kipro turkų būtų priversti pakartotinai persikelti.
Be to, nesutariama ir dėl tam tikrų saugumo aspektų, įskaitant Turkijos karinės intervencijos teisę, kuri, pasak Kipro turkų, yra gyvybiškai svarbi jų saugumo užtikrinimui. Kipro graikai ją griežtai atmeta ir vadina grėsme jų saugumui.