Remiantis Klimato tarybos ataskaita, Australija susiduria su „nedraudžiamumo“ krize: iki 2030 m. vienas iš 25 namų Australijoje gali tapti visai nedraudžiamas, o vienam iš 11 namų gresia būti apdraudžiamam nepakankamai, nes didžiausios rizikos būstų draudimas bus pernelyg brangus arba paslaugų teikėjai atsisakys jį suteikti.
„Klimato kaita čia vyksta realiuoju laiku ir daugeliui australų dabar neįmanoma apdrausti savo namų ir įmonių“, – sako vyriausioji vykdomoji Klimato tarybos direktorė Amanda McKenzie.
Pirštu beda į klimato kaitą
Niekur kitur ši problema nėra tokia aktuali kaip Kvynslande. Prognozuojama, kad šioje valstijoje beveik 40 proc. iš 500 000 namų faktiškai nebus galima apdrausti.
Pastaraisiais mėnesiais Kvynslandą siaubė potvyniai. Vasario mėnesį valstijos sostinėje Brisbane vos per tris dienas iškrito daugiau kaip 70 proc. vidutinio metinio kritulių kiekio.
„Kai smarkiai lyja, vis dar jaučiu traumą“, – sako Michelle Vine, kurios namas Rytų Brisbane buvo sunaikintas kartu su dešimtmečius kurtais meno kūriniais.
„Turėjome išsikraustyti iš namų – jie tapo netinkami gyventi“, – tęsia ji.
Draudikai teigia, kad potvyniai, kurie taip pat nusiaubė Naująjį Pietų Velsą, taps brangiausiais visų laikų Australijos potvyniais. Tačiau net iki šių metų draudimo išlaidos jau sparčiai augo.
Nors kylančios nekilnojamojo turto kainos yra vienas iš veiksnių, didžiausia Australijos draudimo organizacija pirštu beda į klimato kaitą.
Australijos draudimo taryba teigia, kad šiuo metu nė viena šalies dalis dar nėra neapdraudžiama, tačiau „akivaizdžiai kyla problemų dėl įperkamumo ir prieinamumo“.
Per pastarąjį dešimtmetį suma, kurią draudikai išmoka už žalas, patirtas dėl stichinių nelaimių, išaugo maždaug dvigubai.
Vidutiniškai dabar australai už būsto draudimo įmokas moka beveik keturis kartus daugiau nei 2004 m. Šiaurės Australijoje šie skaičiai dar ekstremalesni – kai kuriais atvejais jie 10 kartų didesni nei kitose žemyno vietose.
Tai tikriausiai rimčiausia Australijos gyvenimo išlaidų problema.
Vis daugiau australų priversti apsidrausti nepilnavertiškai – įsigyti pigesnius draudimo polisus, kurie padengia per mažai nuostolių, arba apskritai atsisakyti draudimo.
„Tai tikriausiai rimčiausia Australijos gyvenimo išlaidų problema, – BBC sako Melburno universiteto politinė ekonomistė daktarė Antonia Settle. – Namų ūkiai, kurie neturi draudimo, rizikuoja prarasti svarbiausią savo turtą.“
Gali atsirasti „klimato getai“
Dėl klimato kaitos stiprėjančių stichinių reiškinių brangstantis ar visai neįperkamu tampantis būsto draudimas taip pat gali padidinti socialinę nelygybę ir sukurti „klimato getus“, teigia rizikos analizės bendrovė „Climate Valuation“.
Nekilnojamasis turtas didesnės rizikos vietovėse tampa pigesnis, todėl jį įsigyti ar išsinuomoti dažnai traukia žmonės, kurie mažiausiai gali sau leisti tinkamą draudimą, o tai dar labiau padidina finansinį nelaimių poveikį.
„Žmonės nesitraukia iš Australijos vietų, kurioms gresia pavojus dėl klimato kaitos. Tiesą sakant, didžiųjų miestų pakraščiuose gyventojai net labiau linkę kraustytis į nepalankias vietas“, – sako Australijos nacionalinio universiteto demografė Liz Allen.
Anot jos, būsto įperkamumo problema Australijoje yra tokia baisi, kad žmonės džiaugiasi galėdami įsigyti dėl klimato katastrofų jiems įperkamus būstus. Jie tiesiog nori turėti būstą, kurį galėtų vadinti savu.
Brisbane namo netekusi M.Vine yra vienas to pavyzdžių – ji sako, kad į pažeidžiamą vietovę ją atviliojo kaina. Tuo metu ji jautėsi tarsi „laimėjusi loterijoje“.
O patekus į rizikingą rajoną, daugeliui iš jo ištrūkti beveik neįmanoma.
Taip nutiko Gary Godley‘ui iš Granthamo miestelio, esančio į vakarus nuo Brisbano.
Granthamo potvynių istorija – siaubinga. 2011 m. čia žuvo 12 žmonių. Dėl to G.Godley'aus namams neatsirado nė vieno pirkėjo.
„Mes norime ištrūkti. Bet negalime sau to leisti, – sako G.Godley‘us. – Nieko negalime padaryti.“
Ką įmanoma pakeisti?
Vyriausybė pažadėjo skirti milijardus, kad padėtų draudikams apsidrausti nuo didelių ieškinių, kylančių dėl stichinių nelaimių. Vyriausybė teigia, kad tai perpus sumažins įmokas šiaurės Australijos gyventojams.
Mes norime ištrūkti. Bet negalime sau to leisti.
Tačiau tai rizikinga politika, kurios nenorėjo nei Australijos draudimo taryba, nei Australijos draudimo įstaigų priežiūros institucija.
Kritikai atkreipė dėmesį į tai, kad dabar nelaimės dažnai nusiaubia teritorijas, esančias už Australijos šiaurinės dalies ribų, kurioms ši politika nebus taikoma. O kaip dėl jų draudimo?
Jie ragina vyriausybę apriboti plėtrą didelės rizikos teritorijose, apsvarstyti galimybę išpirkti dalį namų savininkų arba sukurti paskatas žmonėms, skatinant juos statyti nelaimėms atsparius būstus.
Tačiau akivaizdus atsakymas yra klimato kaitos problemos sprendimas, sako ekonomistė dr. A.Settle, nors to daryti nesiryžo nė viena Australijos vyriausybė.
Po didžiulių miškų gaisrų 2019–2020 m. australai buvo įspėti, kad reikia ruoštis „nerimą keliančiai“ ateičiai – kai nelaimės vis stiprės ir vyks kelios vienu metu.
Vis dėlto, nors Australija yra taip stipriai klimato kaitos veikiama šalis, ji išlieka viena didžiausių teršėjų pagal tai, kiek taršos tenka vienam gyventojui.
Ministro pirmininko Scotto Morrisono vyriausybė pažadėjo iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 26 proc. Leiboristų partija, vadovaujama Anthony Albanese'o, žada išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 43 proc.
Abu šie rodikliai yra mažesni nei Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos rekomenduojamas 50 proc. rodiklis.
Problema – anglis
Dauguma australų nori griežtesnių kovos su klimato kaita veiksmų, tačiau per šią rinkimų kampaniją dėl daugumos susikausiančios pagrindinės jėgos – Liberalų ir Nacionalinės partijos koalicija bei Leiboristai – šia tema kalbėjo gana tyliai.
Gladstouno mieste, kuris driekiasi centrinėje Kvynslando dalyje, tokio vengimo priežastis aiški.
Anglis – neatsiejama Gladstouno dalis. Ji gabenama iš vietinio uosto ir padėjo Australijai tapti antra pagal dydį eksportuotoja pasaulyje bei sukūrė tūkstančius darbo vietų.
Vietos Australijos gamybos darbuotojų profesinės sąjungos pareigūnas Philas Golby‘is sako, kad „pokyčiai neišvengiami“, tačiau baiminasi, kad iškastinį kurą naudojantys darbuotojai liks nuošalyje.
„Girdėjau daug kalbų. Išklausiau daugybę pranešimų, bet dar nemačiau aiškaus kelio“, – sako Ph.Golby‘is.
„Jei [į Gladstouną] ateis nauja pramonės šaka, turime užtikrinti, kad mūsų darbuotojai bus apmokyti... [ir] jų atlyginimas turi atitikti anksčiau gautą darbo užmokestį. Darbuotojų situacija negali prastėti“, – kalbėjo jis.
Iškastinio kuro atsisakymas yra politiškai sudėtingas klausimas, kurio nė viena didžioji partija nenori spręsti iš esmės.
Todėl laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas yra politiškai sudėtingas klausimas, kurio nė viena didžioji partija nenori spręsti iš esmės, ypač per rinkimus.
Tačiau tai nuvilia daugelį jaunų žmonių, kuriuos kamuoja tikras nerimas dėl to, kur jie gyvens ateityje.
„Tai nevyks – tai jau vyksta, – sako Samas Bowsteadas, kurio namus užliejo potvynis. – Toks jausmas, kad mums teks prisiimti atsakomybę ir nešti visą naštą daug ilgiau nei daugumai tų žmonių, kurie dabar yra valdžioje.“
