Afrikos gyventojų kasdienybė stipriai priklauso nuo klimato, BBC publikuotame komentare teigia Oksfordo universiteto klimato mokslo profesorius Richardas Washingtonas.
Šimtų milijonų žemyno gyventojų gerbūvis priklauso nuo reguliariai ir nuspėjamai pasirodančio lietaus, kurio vanduo naudojamas maistui auginti.
Afrikos žemyno oro srautai, palyginti, mažai tyrinėti, todėl pokyčiai gali atnešti siurprizų apie kuriuos šiuo metu nėra susimąstoma. Tuo metu prognozuojami klimato kaitos procesai daugiausia pasireiškia būtent Afrikoje.
Besikeičiančio klimato sukeltas kritulių stygius labiausiai paveiks būtent Afriką – abiejuose žemyno kraštuose, Šiaurėje ir Pietuose.
Kintantis lietaus sezonas
Afrikos klimatas – itin sudėtingas bei nulemtas gamtos stebuklų, rašo R.Washingtonas. Pavyzdžiui, Sacharos dykuma yra didžiausia pasaulyje, o jos paviršių svilina ypatingai stiprus karštis.
Dėl to birželio ir liepos mėnesiais aplinkinius regionus pasiekia dykumoje užgimusios smėlio audros, kurių mastas planetoje yra neprilygstamas. Klimato mokslininkai žino, kad dykumą palikusios dalelės veikia oro sąlygas visame pasaulyje, tačiau kol kas nežino kaip.
Sacharos dykumoje sinoptiniai matavimai beveik nevykdomi, tačiau čia vykstantys procesai tiesiogiai veikia Vakarų Afrikos lietaus sezoną, musoną. Jo metu žemę tris mėnesius skalauja lietus, devyniems mėnesiams užleisdamas vietą sausajam sezonui.
Šie krituliai – gyvybiškai svarbūs su pietine dykumos dalimi besiribojančiam Sahelio regionui. Nuo 1960 m. iki 1984 m. kritulių kiekis regione susitraukė 30 proc.
Sausrą sekusio bado metu mirė šimtai tūkstančių žmonių, o keli milijonai turėjo apleisti savo namus. Nei viena kita sausra žmonijos istorijoje netruko tiek ilgai ir neapėmė tokios didelės teritorijos.
Sausros priežastis tyrinėję mokslinai mano, kad ją sukėlė Vakarų valstybių pramonėje naudoti aeroziliai, dėl kurių atvėso kai kurios vandenynų dalys, o tai pakeitė musonų sezoniškumą.
Šiuo metu stebimas kritulių augimas, kuris, prognozuojama, turėtų tęstis visą XXI amžių, daugiausia centrinėse ir rytinėse Sahelio dalyse, regione, kuriame gyventojų skaičius auga kaip niekur kitur.
Vis dėlto kritulių dėlionė bus aiškesnė tik tuomet, kai bus aišku, kuri Saharos dykumos dalis įkais stipriausiai. Todėl šimtų milijonų žmonių likimas priklauso nuo pokyčių beveik neištirtoje dykumoje.
Rytų Afrikos paradoksas
Kenijoje ir Tanzanijoje lietūs žemę skalauja nuo kovo iki gegužės. Pastaruoju metu pastebima, kad krituliai pradeda kristi vėliau ir baigiasi anksčiau, dėl to bendras jų kiekis mažėja.
Duomenys neramina klimato mokslininkus, nes šiam regionui prognozuojama kur kas drėgnesnė ateitis. Dėl to ši situacija pavadinta Rytų Afrikos klimato paradoksu.
Centrinė Afrika, vienas iš trijų mūsų planetos regionų, kurio audros lemia tropinių ir subtropinių oro srautų susiformavimą, gyva paskutiniais lietaus lašais. Dėl sumažėjusio kritulių kiekio vandens vos pakanka išlaikyti antrą didžiausią atogrąžų miškų masyvą Žemėje.
R.Washingtonas pastebi, kad net ir nedidelis kritulių skaičiaus sumažėjimas kelia pavojų miškams, kurie sugeria milžiniškus kiekius anglies dvideginio. Dingus miškams atmosferoje lieka daugiau šiltnamio efektą skatinančių dujų, kurios dar labiau skatina klimato pokyčius.
Proveržis moksle
Tačiau mokslo pasiekimai teikia vilties. Bendradarbiaudami su kolegomis visame pasaulyje mokslininkai siekia patobulinti klimato prognozes.
Šios priklauso nuo turimų klimato modelių, kurių yra aibė ir kiekvienas jų yra itin sudėtingas. Dirbant su Afrikos klimato mokslininkais pavyko išsiaiškinti, kad kiekvienas Afrikos regionas keičiasi savaip, tačiau visi turi bendrą bruožą – smarkius kritulius.
Nors bendras kritulių skaičius mažėja, iškrentantys lietūs yra trumpesni ir kur kas smarkesni nei įprastai. Dėl to formuojasi intensyvios vandens srovės, o sausieji periodai darosi ilgesni.
Itin svarbi kritulių pokyčių lygties dalis – perkūnijos kupinos audros, kurios atneša 70 proc. visų žemyno kritulių. Naujai vystomi klimato modeliai pirmą kartą įtraukia audrų įtaką klimatui.
Nauji atradimai nebūtų įmanomi be vietinių mokslininkų pagalbos, teigia R.Washingtonas. Tuo metu Kamerūno mokslininkai, be kurių pagalbos klimato modelio patobulinimai nebūtų įmanomi, tyrimams reikalingą informaciją siunčiasi mobiliuoju internetu į savo telefoną.
Kamerūno mokslininkai – naujoji Afrikos klimato tyrėjų karta, kuri padės žemyno žmonėms greičiau prisitaikyti prie klimato pokyčių ir išvengti tragiško likimo.
Paradoksalu, pastebi profesorius, žemynas, kuriame gyvenantys žmonės mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, sumokės didžiausią kainą.
